Daugiasluoksnė elektroninė jaunųjų autorių kūryba

Viešoji įstaiga „Mano nata“, 14-tus metus organizuojanti nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, šiemet antrą kartą surengusi moksleivių elektroninės muzikos kūrybines dirbtuves „e.manonata“, moksleivius ketvirtą kartą pakvietė dalyvauti muzikos kūrinių recenzijų konkurse.

Konkurso dalyviai recenzavo „e.manonata“ baigiamąjį koncertą, kuris įvyko 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje, Lietuvos kompozitorių sąjungos festivalio „Jauna muzika“ kontekste. Šių metų festivalio tema – bendrystė, veikimas kartu, artumas, vienijami žodžių „BŪTI šalia“. Ją savo kūriniuose nagrinėjo jaunieji kompozitoriai, o jų kūrybinį rezultatą įvertino jaunosios muzikos kritikės. „7 meno dienos“ publikuoja vienos iš recenzijų konkurso laureačių – Juozo Gruodžio konservatorijos III klasės moksleivės Viltės Bagdžiūtės – recenziją.

Jau antrą kartą organizuojamas Moksleivių elektroninės muzikos kūrinių festivalis „e.manonata“, bendradarbiaudamas su vienu seniausių festivalių Lietuvoje „Jauna muzika“ (pirmą kartą organizuotas 1992 m.), kaip edukacinio projekto „Mano nata“ dalis, pakvietė jaunuosius kūrėjus iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių, konsultuojantis su profesionaliais kompozitoriais Jonu Jurkūnu, Jurgiu Jarašiumi ir Matu Šablauskiu, kurti elektroninę eksperimentinę muziką. Nenutolstant nuo šių metų renginio temos – bendrystės, veikimo kartu, artumo, vienijamų žodžių „Būti šalia“, – šia recenzija siekiama priartėti prie „Jaunos muzikos“ keliamų idėjų: „Žmogui, kaip socialinio audinio dalelei, neįmanoma visiškai atsiriboti nuo visuomenės. Kiekviena bendruomenė – integrali žmones vienijanti visuma, tad dažną sykį svarbu įdėmiau pažvelgti į mus supančią aplinką, nes tai padeda geriau suvokti savo pačių vidinį dvasinį vyksmą. Mus veikia ir keičia sutikti žmonės, išgirstos idėjos ir tai, ką naudojame ar vartojame“ (iš „Jaunos muzikos“ 2023 metų  programos).

Klausantis šiuolaikinės elektroninės akademinės muzikos nėra lengva objektyviai ir tinkamai suvokti visas joje glūdinčias kūrėjų užkoduotas idėjas. Gal raiškos priemonės per sudėtingos, gal kaip tik – per paprastos, kad atskleistų minčių gelmę? O gal šių dienų elektroninė, eksperimentinė muzika ir negali būti vienpusiškai vertinama ir tik kompozitoriaus komentaras gali suteikti jo muzikos supratimą skatinančių žinių? Kaip bebūtų, tikriausiai nesuklysime sakydami, kad į klausimus apie kūrybą niekas neatsakys geriau už patį kūrėją.

Džiugas Kukuraitis, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos IV klasės mokinys, vienas iš festivalio dalyvių, sukūręs kompoziciją pavadinimu „Taika?“, pasak paties autoriaus, siekė reflektuoti vykstantį karą Ukrainoje, įsigilinti į žiaurumo sukeltus asmeninius išgyvenimus, apmąstymus ir tai perteikti komponuojama muzika: „Savo kūriniu bandžiau perteikti Ukrainoje vykstantį karą – baisų, kupiną karo nusikaltimų. Karą, kuriame masiškai naikinami nekalti žmonės (civiliai) bei jų namai.“ Šiuo kūriniu kūrėjas, pasitelkdamas garso takelyje įrašytą žmogaus balsą, klausiantį „How do we have peace on earth?“ („Kaip užtikrinti taiką žemėje?“), siekė padėti klausytojui susitapatinti su taikos troškimu. Tad iš šio vis besugrįžtančio leitmotyvo kilo ir viso kūrinio pavadinimas – „Peace?“ („Taika?“).

Nepaisant aiškiai suformuluotos minties apie karą ir taikos siekį, perteiktos breakcore stiliumi, autorius vis dėlto leidžia kiekvienam interpretuoti šį kūrinį savaip, nes, jo manymu, grožis muzikoje ir reiškiasi tuo, kad kiekvienas ją supranta, priima ir girdi skirtingai. Kūrybos procese taip pat susidurta su vienu didesnių iššūkių išmokti naudotis iki tol neišbandyta programa „Reaper“, kuri naudojama Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje. Kita vertus, autorius teigia pasisėmęs idėjų ir išgirdęs kolegų kompozicijų, kurios ne tik paliko įspūdį, bet ir padėjo praplėsti muzikinį suvokimą bei skatina toliau eksperimentuoti.

Nuoroda į Džiugo Kukuraičio kūrinį „Taika?“: https://soundcloud.com/e-manonata/dziugas-kukuraitis-taika?utm_source=clipboard&utm_medium=text&utm_campaign=social_sharing

Baigiamajame festivalio „e.manonata“ koncerte pristatyta ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos III klasės mokinio Manto Gončio kompozicija „Elektros tinklai“. Kūrinys šių metų festivalio koncepciją „Būti šalia“ papildė žinute, kad muzika yra daug arčiau, nei tikimės. Tokiai minčiai atskleisti pasirinktas būdas komponuoti muziką iš garsų, kuriuos kasdien girdime gatvėse. „Kūrinys sukonstruotas vien tik iš Lietuvoje važinėjančių ar važinėjusių, senesnės gamybos troleibusų skleidžiamų garsų. Pasirinkau būtent juos pirmiausia dėl garsų originalumo, įvairovės. Troleibusų skleidžiami garsai išsiskiria iš kitų transporto priemonių ir gerai įsimena nuolatiniams jų keleiviams“, – teigia Gontis. Taip muzikos kūrinys dėl teminio garsų pasirinkimo nuolatos skamba keliaujančiųjų troleibusais mintyse.

Kompozicijoje, kurią autorius vadina muzikos ir buities dariniu, slypi dar viena detalė: „Troleibusų garsai, perdengdami vienas su kitu, sukuria nedarnius intervalus, kurie motyvų pasikartojimu gali priminti ir sutartinių skambesį.“ Tokie intervalai, panašūs į šią lietuvių muzikinio folkloro rūšį, tarsi pagrindžia pasirinkimą įrašyti specifinius Lietuvoje naudojamų troleibusų garsus. Autorius mini, kad mintis apie kūrinio temą kilo lyg savaime, po pirmosios gyvos paskaitos Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje, susipažinus su aplinka ir garso formavimo galimybėmis, kurios leido išpildyti iki tol neišbandytą erdvinį formatą bei padėjo atrasti naujų būdų apdirbti ir modifikuoti garsą.

Nuoroda į Manto Gončio kūrinį „Elektros tinklai“: https://soundcloud.com/e-manonata/mantas-gontis-elektros-tinklai?utm_source=clipboard&utm_medium=text&utm_campaign=social_sharing

Kito festivalio dalyvio, Vilniaus jėzuitų gimnazijos III klasės mokinio Vėjo Kasperavičiaus pristatyta kompozicija „Under“ („Po“) – vienas pirmųjų rimtesnių jo bandymų kurti elektroninę eksperimentinę muziką. Autoriaus teigimu, kūrinio pavadinimo idėja susiformavo dėl periodiškai pasikartojančių „priartėjimų“, vyraujančio paslaptingumo, nežinomybės. Vėjas mini, kad klausydamasis savo kompozicijos įsivaizduoja esantis kažkur už ribos, lyg po vandeniu (beje, girdimi ir vandens pylimo garsai), kur viskas nežinoma, netikėta ir tik kartais pasigirsta kažkokie garsai, prasiskverbiantys į tą erdvę, priartėjantys, paskui vėl pradingstantys, tarsi paliekantys klausantįjį nuošalyje.

Kompozicijoje naudojami paties autoriaus diktofonu arba piezo ėmikliu padaryti garso įrašai, juos įvairiai apdirbant (efektais, karpymu), muzika plėtojama laisvai, spontaniškai, dažnai be aiškios vizijos. Išbandytos skirtingos technologinės programų galimybės lėmė įdomiai skambantį, efektingą rezultatą. Festivalyje sužinoti naudingos informacijos, pritaikyti naujas ir turimas elektroninės muzikos žinias, taip praplečiant kūrybinį lauką, kuriame iki tol vyravo kompozicijos klasikinių instrumentų ansambliams, Vėjui buvo neįkainojama patirtis.

Nuoroda į Vėjo Kasperavičiaus kūrinį „Under“: https://soundcloud.com/e-manonata/v-jas-kasperavi-ius-under?utm_source=clipboard&utm_medium=text&utm_campaign=social_sharing

LSMU gimnazijos IV klasės moksleivis Marco Righetto, pristatęs kompoziciją „Augintinis“, pasakoja visai kitokią istoriją nei minėti kompozitoriai. „Kūriniu bandžiau pavaizduoti elektroninio augintinio istoriją“, – teigia Marco. Tokiai kūrinio temai perteikti pasitelktas garso takelyje girdimas gyvūno čiaumojimo garsas, tačiau galutinė istorijos interpretacija palikta klausytojo sprendimui.

Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje skambančios muzikos efektas – stebinantis. „Tikrai galiu teigti, kad išgirdau muziką taip, kaip niekad nesu jos girdėjęs“, – sako Marco. Buvo įveikti patalpos keliami iššūkiai, susiję su garso vieta erdvėje. Kūrėjas sako, kad „kūrybinis procesas vyko namuose, todėl reikėjo pasitelkti vaizduotę ir įsivaizduoti, kaip stereo- arba monogarsas iš ausinių persikels į sferos 24 kolonėles“. Marco pažymi, kad šio projekto metu atsivėrus iki tol negirdėtos sferinės muzikos galimybėms netgi kito jo požiūris į erdvės ir muzikos santykį.

Nuoroda į Marco Righetto kūrinį „Augintinis“: https://soundcloud.com/e-manonata/marco-righetto-augintinis?utm_source=clipboard&utm_medium=text&utm_campaign=social_sharing

Karalienės Mortos mokyklos auklėtinio Kipro Staišiūno pristatyta kūryba nesiekia perteikti konkrečios minties ar idėjos. „Tiesiog galvojau apie skambesį, visą dėmesį skyriau skambėjimui, garso moduliacijai, „garso jausmui“, – sako Kipras. Nors anksčiau jis kūrė klasikinę instrumentinę muziką, elektroninės kūrybos srityje pasitaikė sunkumų, susijusių su kompozicijos plėtojimu. „Netikėta tai, kaip iš tiesų sunku buvo plėtoti patį kūrinį, nes niekada prieš tai nesu kūręs taip skambančios muzikos“, – teigia Kipras. Jam teko įveikti ir techninius iššūkius, kūrybinio proceso metu išmokti naudotis garso modifikacija.

Nuoroda į Kipro Staišiūno kūrinį: https://soundcloud.com/e-manonata/kipras-stai-i-nas-be?utm_source=clipboard&utm_medium=text&utm_campaign=social_sharing

Objektyviai ir tinkamai suvokti kompozicijose glūdinčias mintis, susipažinti su kūrybinio proceso metu kilusiais technologiniais sunkumais padėję kūrėjų komentarai leido išgirsti, suprasti ir aprašyti šiuolaikinėje elektroninėje muzikoje slypinčias užkoduotas idėjas, bekuriant kilusius iššūkius, naujas patirtis, skatinančias toliau eksperimentuoti. Žinant kūrinio idėją galima teigti, kad naudotos raiškos priemonės įtaigiai ją atskleidžia, jų pasirinkimas siejasi su mintimi, kurią norima perteikti. Ne tik tarp dalyvių, bet ir tarp žiūrovų vyravusi džiugi nuotaika ir užgimusios naujos idėjos leidžia neabejoti festivalio „e.manonata“ prasme ir sėkme.

„Man, kaip žiūrovei, šis koncertas padarė didelį įspūdį – talentingi jaunuoliai, įdomiai, kartais netikėtai ir labai vaizdingai garsais kalbantys apie savo aplinką, kasdienybę. Tai privertė kai kuriuos dalykus pamatyti kitomis akimis“ (Algė Gudaitytė). Kita vertus, galime neabejoti, kad muzika savo abstraktumu, net nežinant jos kūrybinio konteksto, kiekvienam klausytojui atveria naujas garsines patirtis, leidžia susikurti savąją interpretaciją, intymiau ją išgyventi, prisiliesti prie santykio su girdimais garsais, jų klodais, samplaikomis savo asmeninės patirties kontekste. Dėkoju kompozicijų autoriams už bendradarbiavimą ir nuoširdų pasidalinimą mintimis.

Visus „e.manonata“ kūrinius galima išgirsti čia: https://soundcloud.com/e-manonata/sets/emanonata-2023.