Muzika
Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.
Gracijus Pauga – Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos (dabar Juozo Naujalio muzikos gimnazija) auklėtinis. Ir tarp savo klasės draugų, dabar žinomų muzikų Donato Katkaus, Petro Kuncos, Juliaus Andrejevo, Raimondo Kontrimo ir kitų, garsėjo talentingu muzikavimu trimitu. 1965 m. baigė tuometę Lietuvos konservatoriją, Jurijaus Laporevo klasę. Studijuodamas dar mokėsi kompozicijos pas Eduardą Balsį. Grojo 1960 m. įkurtame pirmajame džiazo kolektyve sovietinėje Lietuvoje – konservatorijos diksilende. Artima G. Paugai tapo džiazo, lengvoji muzika. 1965–1978 m. Liaudies meno rūmuose dirbo meno vadovu. Pažino visus muzikos žanrus, bendravo su mėgėjiškų kolektyvų vadovais. Neapleido nei muzikavimo, nei kompozicijos.
Dešimtmetį nuo 1978-ųjų buvo Lietuvos filharmonijos Estrados skyriaus meno vadovas. Mokėjo draugiškai patarti mėgėjams kūrėjams, vėliau ir profesionalais tapusiems vokalinių-instrumentinių kolektyvų vadovams, besikuriantiems populiariais tapusiems ansambliams. Darbavosi rengdamas žinomus festivalius – „Baltijos jaunystė“, „Pavasario ritmai“, „Rudens paradas“. Kūrė pramoginius šokius (už „Rylio“ pelnė premiją), diksilendus, dainas. Kūriniai skambėjo kolektyvų koncertuose ir autoriniuose vakaruose, grojant Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrui. 1981 m. išleido autorinę plokštelę „Kaip muzika lietus...“. Parengė ir kitų įrašų, metodinių priemonių muzikams profesionalams ir mėgėjams.
Be muzikos G. Pauga nerimo. Šio doro, kūrybingo muziko gedės ir Baruolių obelų žydėjimas, ir balsingi, muzikalūs Žaslių liaudiškos muzikos ansamblio „Žasla“, kuriam jis vadovavo, žmonės. Ilgėsis ir lengvosios muzikos entuziastai, bendraminčiai iš Kauno, Vilniaus, Druskininkų, kasmet susiburiantys po svetingu Jo stogu. Tegul toji pastogė saugo Gracijaus dvasią.
