„Gaidos“ festivalio renginių ciklą užbaigė „Gavin Bryars Ensemble“ koncertas, kuriame skambėjo britų kompozitoriaus ir kontrabosininko Gavino Bryarso kūriniai: vieni, kaip „Jesus’ Blood Never Failed Me Yet“, jau tapę klasika, kiti, kaip gausybė „Laudų“, – pastarųjų metų darbai. Teigti, kad šis koncertas ypač išsiskyrė šių metų „Gaidos“ kontekste, būtų ne visai teisinga – šalia ne vieno dėmesio tikrai verto šiuolaikinės muzikos renginio festivalio organizatoriai buvo pasiryžę klausytojams pateikti malonesnių šiuolaikinės muzikos sąskambių, kas atsispindėjo ne viename renginyje ir „Gaida Post Scriptum“ koncerte.
Prisiminus visą 2012 m. „Gaidos“ festivalio programą, kurioje buvo galima išgirsti ir amerikietiškojo minimalizmo, ir prancūziško spektralizmo, ir Johno Cage’o eksperimentinės muzikos, bei juose apsilankiusių žiūrovų skaičių ir skambėjusios muzikos sukūrimo metus, galima padaryti kelias išvadas. Pirma, klausytojus kaip muses prie medaus traukia malonios estetikos muzika, antra, eksperimentinė muzika, kad ir kokia būtų įdomi, dažniausiai surenka nedidelį tų pačių klausytojų būrį. Gavino Bryarso muzikos koncertas nebuvo „anšlaginis“, bet priklauso pirmajai, malonios muzikos kategorijai, dėl to juo nepatenkintų klausytojų kol kas sutikti neteko.
Šio renginio savitumą lėmė ne pasauline klasika seniai tapusio kūrinio „Jesus’ Blood Never Failed Me Yet“ atlikimas, bet pirmoje koncerto dalyje skambėjęs „Laudų“ rinkinys, kėlęs ryškias asociacijas su senąja vėlyvųjų viduramžių–ankstyvojo renesanso muzika. Nepanašu, kad tokio pobūdžio sendinta muzika būtų dažnas reiškinys šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje. Šiaip ar taip, itin grynas „Laudų“ skambesys, kuriame tradiciškai skambantis vokalas ir senojoje muzikoje įprasti styginių instrumentai derinami su elektrinės gitaros tembrais, pasirodė labai intriguojantis. Kadangi Bryarsas šiuos kūrinius iš esmės rašė juos atlikusiems muzikams, „Laudos“ buvo pagrotos ne tik profesionaliai, bet ir labai asmeniškai, dėl to išryškėjo muzikos ir atlikimo natūralumas, o tai pridėjo nemažai žavesio melancholiškos senosios muzikos dvelksmui.
Anot Christopherio Foxo, Gavinas Bryarsas yra „kompozitorius, kurio kūrybingumą ypač stimuliuoja suprantantys muzikantai“. Dėl to kalbėti apie „Gavin Bryars Ensemble“ muzikavimo kokybę būtų ir sudėtinga, ir nelabai prasminga: kai kompozitoriaus kūrybą inspiruoja atlikėjai arba (šiuo atveju – ir) ją atlieka pats kompozitorius, tokia muzika dažniausiai skamba taip, kaip ir turėtų skambėti. Būtų ne visai teisinga lyginti puikiai skambantį „Gavin Bryars Ensemble“ su atlikėjais, neturinčiais tokio artimo ryšio su atliekama muzika. Lietuvių muzikai, papildę ansamblį atliekant kūrinį „Jesus’ Blood Never Failed Me Yet“, pasirodė neblogai, matėsi nuoširdžios jų pastangos ir susikaupimas. Vis dėlto per didelės pastangos virto monotonija, kuri nepasiekė meditatyvios ir trapios, kiek vaiduokliškos melancholijos būsenos, kurią ne vienas kritikas įvardijo kaip vieną svarbiausių šio kūrinio savybių. Dėl to kūrinys kiek prailgo, buvo akivaizdžiai bandoma kai kurių klausytojų ištvermė. Kita vertus, egzistuoja ne viena šio kūrinio versija, koncerto metu skambėjo, anot paties Bryarso, kiek trumpesnis variantas nei 1993 m. įrašytas 75 minučių trukmės, tačiau jis vis tiek nepasižymėjo lakoniškumu, kas ir galėjo būti pagrindinis sunkumas mūsų atlikėjams, nepratusiems prie tokio tipo muzikos.
Nors buvo įdomu išgirsti kūrinį „Jesus’ Blood Never Failed Me Yet“ atliekamą gyvai paties Bryarso ansamblio, labiausiai patiko po 2002-ųjų sukurta muzika. Šiuo atveju belieka pritarti Bryarsui: „Būtų tikras palengvėjimas kalbėti apie pastarųjų metų kūrinius <...> užuot vėl aptarinėjus „Jesus’ Blood“ ir „Titanic“. Aš, be abejo, nesu prieš juos nusiteikęs <...> tai šiek tiek panašu į „Rolling Stones“, kurie žino, kad visuomet turės pagroti „Satisfaction“.“ Gavino Bryarso koncertas buvo vertas dėmesio. Tyčia ar ne, bet tai, kad šis renginys buvo atskirtas laike nuo kitų „Gaidos“ koncertų, klausytojams leido įvertinti kiek kitokio pobūdžio šiuolaikinę muziką – be pernelyg šokiruojančių, stebinančių ar trikdančių eksperimentų, estetiškai patrauklią ir itin europietišką.
