In memoriam Danutei Dirginčiūtei-Tamulienei (1942 04 10 – 2024 03 25)

Kovo 25 d. amžinybėn iškeliavo buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė.

Begalinės publikos meilės lydėta ir artimiausių žmonių laukiniu deimantu vadinta Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Dirginčiūtė operetės žanrą ne tik prisijaukino, bet ir pakėlė į gerokai aukštesnį meninį lygį. Ji – viena iš nedaugelio dainininkių, atitikusių visus operetės žanro keliamus reikalavimus: gražus, stiprus, puikiai valdomas balsas, raiški kalbėsena, ekspresyvi ir natūrali vaidyba, plastiškas šokis. Jos vidinio grožio, tvirtų asmeninių savybių, grakščios išvaizdos ir puikaus balso derinys suteikė kuriamiems personažams nepaprasto žavesio bei šilumos.

Kerintys Dirginčiūtės vaidmenys buvo didžiulio įdirbio ir besąlygiško atsidavimo scenos menui rezultatas. Solistė mėgo sakyti: „Mane visada žavėjo gamtos grožis, pavasario pienių pievos kerėjo kaip pažadų laukas, tačiau kažkas viduje neleido nurimti ir skatino eiti tolyn. Tie kaimo laukai – antroji mano esybė, antroji dvasios pusė. O pirmoji – Teatras!“ Pirmame plane dominavo beatodairiška meilė žiūrovams. „Visą gyvenimą mama laikėsi vienintelės taisyklės – net ir vienam žiūrovui salėje vaidinti taip, kaip vaidintum tūkstančiams“, – prisimena solistės duktė aktorė Aurelija Tamulytė.

Danutė Dirginčiūtė gimė Jurbarko rajone Buitkiškių kaime. Mokėsi Eržvilko vidurinėje mokykloje, Kauno ekonomikos technikume, jį baigusi metus dirbo Skaudvilės statistikos inspektūroje. 1963 m. įstojo į tuometę Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, Apseliomo Barniškio solinio dainavimo klasę. Čia ją pastebėjo garsus to meto Kauno muzikinio teatro solistas Gediminas Šmitas, jo iniciatyva 1966 m., dar būdama trečio kurso studentė, Danutė pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kur debiutavo Floros vaidmeniu Giuseppe’s Verdi „Traviatoje“. Jos debiutą pamatė į Kauną iš Estijos atvykęs režisierius P. Miagi, pakviestas čia statyti Johanno Strausso operetės ,,Vienos kraujas“, ir drąsiai patikėjo tik pradedančiai dainininkei pagrindinį Grafienės Cedlau vaidmenį. Šis vaidmuo buvo Dirginčiūtės triumfo valanda – Lietuvos muzikiniame gyvenime suspindo jauna žvaigždė, ir visiems buvo aišku, kad tai naujoji operetės primadona. Tai buvo lemtingas žingsnis solistės karjeroje, lėmęs ilgametį aristokratiškų personažų tęstinumą.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Dirginčiūtė dirbo 1966–2008 m., atliko visus pagrindinius vaidmenis, dainavo ir kitų žanrų spektakliuose. Silva, Marica, Eliza, Anželė, Serpoleta, Hana, Safi, Marcelė, Viktorija ir daugelis kitų suvaidintų, tiksliau, išgyventų, herojų Dirginčiūtei dovanojo kūrybinę sėkmę. Lietuvos kūrybinio jaunimo apžiūros konkurse 1973 m. už Odetės vaidmenį Imre’s Kálmáno operetėje „Bajaderė“ ji pelnė laureatės vardą. 1977 m. solistei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas, o 1984 m. ji apdovanota Lietuvos teatro sąjungos garbės raštu už geriausią sezono vaidmenį – Maricą Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“. Įvairiais metais solistė buvo pagerbta Kultūros ministerijos ir Kauno miesto garbės raštais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę lietuviškoji operetės primadona pasirodė užsienio scenose, kur buvo itin šiltai sutikta ir palankiai įvertinta. Jos „auksinis duetas“ su scenos partneriu solistu Mykolu Rekiu sulaukė palankiausių įvertinimų tiek iš profesionalių muzikos kritikų, tiek iš operetės gerbėjų. 1997 m. Dirginčiūtė tapo „Kristoforo“ laureate operetės nominacijoje už Viktorijos vaidmenį Paulo Abrahamo operetėje „Viktorija“. Reikia paminėti, kad iki 1997-ųjų tokios nominacijos nebuvo, tačiau, norint įvertinti ir įamžinti daugelį metų publikos simpatijas pelniusios Dirginčiūtės kūrybą bei puikiai sukurtą Viktorijos vaidmenį, buvo įsteigta „Kristoforo“ operetės nominacija, gyvavusi ilgai ir, deja, pastaruoju metu išnykusi.

2007 m. solistė buvo apdovanota Kauno valstybinio muzikinio teatro įsteigtu auksiniu Garbės ženklu; 2007 m. ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už antro plano moters vaidmenį Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“. 2009 m. Dirginčiūtei įteiktas LDK Gedimino ordino medalis, o 2012 m. – LR Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. dainininkei skirtas Kauno teatralų apdovanojimas „Padėkos Fortūna“.

Ilsėkis ramybėje, žavioji operetės primadona...