Operos dainininkų koncertas Virgilijaus Noreikos atminimui Paliesiaus dvare

Keistoje mūsų gyvenimo tėkmėje, kai įsigali neregėtas egoizmas, kai televizijų ekrane puikuojasi išsigražinusios ir nieko nepasakančios mergelės, kai gatvėse „madą“ demonstruoja sudriskusiomis džinsinėmis kelnėmis žingsniuojantys besipuikuojantys jaunuoliai, kai kultūros tėkmę reguliuojančios institucijos visaip stabdo, o ne remia tikro profesionalaus meno gyvybingumą, kai kur tenka pastebėti ir tarsi po žiemos įšalo besistiebiančius gyvybės daigus. Ką gi bekalbėti apie vyresniosios kartos nusipelniusius meno žmones, kuriems kartais, kaip koks džiūvėsis, numetamas koncertėlis ar koks kitas pagarbos priminimo vakarėlis, arba padėkos raštas paliekamas pasiimti pas įstaigos budėtoją.

Bet ir tokiame margame mūsų pasaulyje yra išimčių, kai mokiniai jautriai moka nusilenkti savo mokytojams, nors jie jau ir senokai išėję Amžinybėn. Maloniai buvau sujaudintas ir sužavėtas operos solistų Jovitos Vaškevičiūtės, Antano Zakarausko ir koncertmeisterio Lino Dužinsko dėmesiu mūsų didžiam dainiui Virgilijui Noreikai, kurio po pasaulį skleidžiamam tauriam menui aukštais valstybiniais apdovanojimais nusilenkė Estija, Italija, JAV, Švedija... Kartais santūriai arba pavėluotai jo įgimtą meną vertino kažkam paklusnios komisijos, nors Lietuvos žmonės visi maloniai suklusdavo išgirdę jo balsą, jo atliekamą nepaprastai platų repertuarą, jo ypatingą dėmesį lietuvių kompozitorių kūrybai. Kai Lietuvos valstybinės organizacijos ėmė „nebegirdėti“ jo, tada Maestro pradėjo darbuotis Estijos muzikos akademijoje. Suradus atokvėpio valandėles, Lietuvos muzikų rėmimo fondas ėmė rengti V. Noreikos ir jo mokinių koncertus po visą Lietuvą. Ir koks buvo klausytojų džiaugsmas, kad ir atokiausios bažnytėlės, kultūros centrai net žiemos metu būdavo perpildyti, jie sulaukdavo tikrų meno interpretacijų, pasijusdavo tarsi devintam danguje. Taip po visą Lietuvą buvo surengta apie 200 V. Noreikos koncertų, kurių programas visada puošė ir lietuvių kompozitorių S. Šimkaus, A. Kačanausko, A. Raudonikio, A. Bražinsko ir kitų dainos, taip pat fragmentai iš Vakarų klasikų operų ir operečių.

Galima tik nuoširdžiai pasidžiaugti, kad buvusiam savo dainavimo pedagogui V. Noreikai, su kuriuo gyvenimas lėmė nors ir trumpai, bet prasmingai bendrauti (J. Vaškevičiūtė ir A. Zakarauskas yra profesorės S. Stonytės ugdytiniai, pas ją baigę magistro studijas, o J. Vaškevičiūtė pas V. Noreiką tobulinosi operos studijoje, A. Zakarauskas pas V. Noreiką studijavo iki 2001 m.), pastaruoju metu tikrą kūrybinę pagarbą reiškia jau minėti operos solistai J. Vaškevičiūtė ir A. Zakarauskas, įvairiose Lietuvos vietovėse, o kovo 16 dieną ir Paliesiaus dvare, kur teko jų klausytis, surengę savo įspūdingą ir nepamirštamą koncertą „Ačiū už meilę muzikai“. Kai dviejų dalių koncerto programoje suskambėjo J. Vaškevičiūtės dainuojami A. Kačanausko „Vai gražu“ (F. Kiršos eilės), A. Raudonikio „Lyg žalia dainų rūta“ (J. Strielkūno eilės), kuri dažnai dalyvavo V. K. Noreikos koncertuose, atrodė, kad tuoj scenoje pasirodys ir pats Maestro. O tą laukimą maloniai pradžiugino A. Zakarauskas, aukštai įvertintas Australijoje ir kitose pasaulio šalyse, atlikęs taip pat pluoštą V. Noreikos repertuaro kūrinių, tarp jų A. Kačanausko „Pradalgiuos“ (F. Kiršos eilės), A. Raudonikio „Švelnumas“ (E. Selelionio eilės), taip pat abiejų operos solistų atliktus duetus (S. Šimkaus „Plaukia sau laivelis“ ir kt.). Malonų V. Noreikos priminimą lydėjo ir A. Zakarausko išraiškingai padainuoti Barinkajaus kupletai iš J. Strausso operetės „Čigonų baronas“, taip pat abiejų operos solistų atlikti – Carmen ir Don Jose duetas iš G. Bizet operos „Carmen“, Silvos ir Edvino duetas iš I. Kálmáno operetės „Čardašo karalienė“, kuriuo taip pat savo koncertus mėgdavo užbaigti V. Noreika. Malonu, kad šio įspūdingo koncerto dalyviams gražų dėmesį parodė jaukią dvaro erdvę užpildę klausytojai. Taigi, te ilgai šviečia per Lietuvą ši nuostabi dviejų operos solistų muzikinė pašvaistė.