2022 Play with glass – Europos stiklo festivalis

„Melting Borders“ – Baltijos stiklo menas

2022 spalio 17– lapkričio 23

Pagrindinis rėmėjas – Baltijos kultūros fondas. Kuratoriai: Marta Ģibiete, Bārbala Gulbe (LV), Kati Kerstna, Merle Kannus (EST), Julija Pociūtė, Dalia Truskaitė (LT)

Džiaugiamės, galėdami pranešti, jog reikšmingą vietą pasaulinėje stiklo arenoje užimantis Europos stiklo meno festivalis Vroclave šiemet esminiu projekto akcentu pasirinko Baltijos šalių stiklą: organizatorių numatyta parodyti po dešimt žinomų Lietuvos, Latvijos ir Estijos stiklo meno kūrėjų, surengti kiekvienos šalies personalines žymaus menininko parodas ir vieno debiutuojančio šalies atstovo prisistatymus. Toks formatas turi tikrai puikias galimybes išsamiai reprezentuoti kiekvieną Baltijos šalį, o kartu ir atskleisti bendrą šio regiono stiklo meno panoramą. 

Stiklo meno raida Baltijos šalyse iš tiesų turi nemažai bendrumų ir, be abejonės, šiek tiek skirtumų. Akademiniame lygmenyje meninio stiklo profesionalus mokymasis visose trijose šalyse formavosi XX a. viduryje, anksčiausiai Estijoje (tarpukaryje). Kiek kitaip nei Estijoje ir Latvijoje, kur vitražo ir dekoratyvinio stiklo bei įvarių stiklo technikų mokytasi kartu, Lietuvoje XX a. antroje pusėje, net kelis dešimtmečius turėjome atskiras vitražo ir meninio stiklo programas. 

Ar šis edukacinis aspektas turėjo įtakos Baltijos stiklo mokyklų skirtumams? Manyčiau, taip. Estijoje ir Latvijoje įsitvirtino universalūs kūrėjai, kurie stiklo medžiagą ir jos apdirbimą traktavo vientisai, kūrė pagal savo asmeninius norus, kūrybinius sumanymus, galiausiai įvairius gaunamus užsakymus. Tuo tarpu Lietuvoje dailininkai specializavosi ir gana griežtai teikė prioritetą vienai ar kitai technologijai (vitražui arba karšto–šalto stiklo apdirbimui). Tiesa, šios ribos palaipsniui nusitrynė ir šiandieną apskritai kalbame apie stiklo menininkus, kurie po studijų ir įvairiausių kūrybinių išbandymų lieka ištikimi stiklo medžiagai a priori, nebesiskirstydami į stiklo dizainerius ar vitražistus. 

Dar vienas bendras dalykas Baltijos stiklininkystėje buvo tas, kad atgavus Nepriklausomybę, XX a. 10 deš. visose trijose Baltijos šalyse ėmė kurtis studijinio stiklo dirbtuvės. Pirmiausiai Estijoje, o neužilgo Latvijoje ir Lietuvoje. Nors stiklo dirbtuvės įrengimas nebuvo lengva užduotis, vis dėlto pasikeitus ar sunykus fabrikų veiklai, menininkai rizikavo, todėl dalis ir šiame festivalyje dalyvaujančių dailininkų yra žinomų studijų savininkai, kiti gi kuria institucinėse akademinėse dirbtuvėse, dar dalis keliauja po kolegų arba įvairių kitų šalių studijas, dalyvauja simpoziumuose, beje, rengiamuose tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje. Juose visa baltiška stiklininkų draugija pastoviai susitinka vienu ar kitu sąstatu. 

Rašant apie baltišką stiklą derėtų prisiminti ir stiklo stilistinių tendencijų raidą šiame regione. Baltijos šalyse ji buvo gana panaši. XX a. antroje pusėje (sovietmečiu) dominavę eksperimentai indo dizaino lygmenyje, dažniausiai vyko įvairiuose fabrikuose. Labiausiai pavykę, meniški autoriniai indai (vazos, servizai) demonstruoti dekoratyvinės taikomosios dailės parodose. Svarbūs buvo ir monumentalaus stiklo architektūrai užsakymai: pano, šviestuvai, vitražai. (Beje, 20 a. 7–9 deš. Lietuvoje susiformavo stiprus ir unikalus architektūrinio stiklo centras, kuris darė įtaką visai sovietinės erdvės vitražo raidai. Algimanto Stoškaus ir Kazimiero Morkūno kūriniai reprezentavo sovietų sąjungą didžiausiose pasaulinėse parodose.). 

Tuo tarpu nuo Nepriklausmybės atgavimo pradžios Baltijos stiklininkystė kardinaliai pasuko parodinio vaizduojamojo, o vėliau ir konceptualaus stiklo link. Ryškiai atsimenu jaunų Latvijos dėstytojų (Ingunos Auderės, Vinetos Grozos ir kitų) XX a. 10 deš. pradžioje suorganizuotą stiklo parodą Rygos taikomosios dekoratyvinės dailės muziejuje, į kurią buvo pakviesti ir lietuvių dailininkai. Didesnioji tos kartos menininkų dalis, beje, dalyvaujanti ir šioje parodoje (Valmantas Gutauskas, Remigijus Kriukas, Dainis Gudovskis, Rait Prääts ir kt.), išliko skulptūrinės tendencijos stikle gerbėjais. Tačiau šiandien šių autorių skulptūros pateikiamos jau kitaip – intriguojančio ansamblio naratyve, instaliaciniame kontekste. Tuo tarpu jaunesnioji Baltijos šalių autorių karta apskritai labiausiai vertina konceptualų kelią – įvietinto meno sukūrimo galimybes ar stiklo medžiagos dermę su kitomis medijomis.

Ir, žinoma, pabaigai nesinorėtų užmiršti Europos stiklo festivalio organizatorių įvardintos Melting Borders temos. Jos pagrindu paimta viena stiklo kūrinių įgyvendinimo technologijų. Šiame projekte ji veikia filosofine prasme ir skatina kūrėjus būti stipriais kartu, susilieti kūrybiniame kontekste. Taigi ši paroda neabejotinai dar ir dar kartą peržengia šalių bendrystės sieną, menininkams leidžia tapti vientisa broliška Baltijos stiklininkų gildija.

Parengta pagal menotyrininkės prof. dr. Raimondos Simanaitienės tekstą

Projekte dalyvaujantys menininkai – 12 iš kiekvienos šalies

Latvija – Inguna Audere, Ieva Birģele, Baiba Dzenīte, Inita Ēmane, Dainis Gudovskis, Bārbala Gulbe,Marta Ģibiete, Anda Munkevica, Artis Nīmanis, Ramona Pēkšēna, Anna Varnase, Ernests Vītiņš

Lietuva – Rasa Grybaitė, Valmantas Gutauskas, Domas Ignatavičius, Remigijus Kriukas, Rūta Lipaitė, Eglė Pilkauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė, Artūras Rimkevičius, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Valda Verikaitė

Estija – Sofi Aršas, Aleksandra Ehrensvärd, Piret Ellamaa, Erki Kannus, Merle Kannus, Kati Kerstna, Eve Koha, Eeva Käsper, Kairi Orgusaar, Rait Prääts, Tiina Sarapu, Eili Soon

Parodos:

Pagrindinės parodos:

1. Vrocłavo centrinė traukinių stotis – Secesijos salė (Dworzec Wrocław Główny – Sala Sesyjna)
2. Meno galerija Legnicoje (Galeria Sztuki w Legnicy)

Solo jaunų menininkų parodos:

1. Arttrakt galerija (Galeria Arttrakt) – Eglė Pilkauskaitė
2. BB galerija Vroclave (Galeria BB Wrocław) – Aleksandra Ehrensvärd
3. Vivid galerija (Galeria Vivid) – Baiba Dzenīte

Personalinės parodos:

1. Eugeniusz Geppert meno ir dizaino akademija Vroclave – Kati Kerstna
2. Krosno stiklo paveldo centras – Anda Munkevica
3. Krupa galerija – Marta Ģibiete
4. Krupa galerija – Dalia Truskaitė

Kitos parodos:

1. Eugeniusz Geppert meno ir dizaino akademija Vroclave – Lietuviškas vitražas architektūroje – Konstantinas Šatūnas ir Algirdas Dovydėnas
2. TYC ART galerija – 36 videofilmai – Baltijos šalių stiklo meninkai pasakoja apie savo kūrybą.