Kino naujienos trumpai

Mirė Albertas Finney

Vasario 8 d., būdamas 82-ejų, mirė britų aktorius Albertas Finney – vienas garsiausių britų „įtūžėlių“ kartos kino ir teatro aktorių, režisierius, scenaristas, prodiuseris. Aktoriaus karjerą Finney pradėjo teatre, jo „specializacija“ buvo vaidmenys Shakespeare’o dramose. Kine Finney debiutavo 1960 m. bene garsiausio „įtūžėlio“ Tony Richardsono filme „The Entertainer“, netrukus suvaidino „įtūžėlių manifestu“ vadinamame Karelo Reiszo „Saturday Night and Saturday Morning“ (1960), o pasaulinę šlovę aktoriui pelnė Tony Richardsono filmas „Tomo Džonso nuotykiai“ („Tom Jones“, 1963). Šioje Henry Fieldingo romano ekranizacijoje Finney suvaidino gyvenimo malonumais besimėgaujantį nuotykių ieškotoją ir buvo pirmąkart nominuotas „Oskarui“. Iš viso aktorius sulaukė penkių nominacijų, bet apdovanojimo taip ir negavo. Užtat galėjo pasigirti dviem BAFTA apdovanojimais, „Emmy“ ir trimis „Auksiniais gaubliais“ (buvo nominuotas devynis kartus). 2000-aisiais karalienė Elizabeth II pasiūlė suteikti Finney aristokrato titulą, tačiau jis atsisakė, sakydamas, kad tai būtų snobizmas.

Davidas Leanas buvo pasirinkęs Finney „Arabijos Lourenso“ (1962) vaidmeniui, tačiau aktorius atsisakė. Jis daug filmavosi Didžiojoje Britanijoje ir JAV, jo partnerės buvo Audrey Hepburn, Liza Minnelli, ypač daug pagyrimų sulaukė Sidney Lumeto filme „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1974) jo suvaidintas Erkiulis Puaro. Agathai Christie ekranizacija patiko, užkliuvo tik viena detalė: Finney įkūnytas Puaro tikrai negalėjo pasigirti „nuostabiausiais Anglijoje ūsais“. 1983 m. vaidmuo Peterio Yateso filme „Aprengėjas“ („The Dresser“) pelnė aktoriui Berlinalės „Sidabrinį lokį“ už geriausią vyro vaidmenį. Vieną įspūdingiausių vaidmenų Finney sukūrė 1985 m. Malcolmo Lowry romano „Vulkano papėdėje“ („Under the Volcano“, rež. John Huston) ekranizacijoje, kurioje įkūnijo vis giliau į alkoholizmą grimztantį buvusį  britų konsulą Meksikoje.

Finney daug filmavosi pradedančiųjų, jaunosios kartos režisierių filmuose – 1990 m. suvaidino Ethano ir Joelio Coenų dramoje apie gangsterius „Milerio kryžkelė“ („Miller’s Crossing“), Steveno Soderbergho filme „Erina Brokovič“ buvo Julios Roberts herojės teisininkas, taip pat vaidino Timo Burtono „Mano gyvenimo žuvyje“, dviejuose Paulo Greengrasso ir Tony Gilroy filmuose apie Borną. Vieną paskutinių vaidmenų jis sukūrė Samo Mendeso filme „Skyfall“ apie Džeimso Bondo nuotykius.

Mirė Sergejus Jurskis

Vasario 8 d. Maskvoje mirė kino ir teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, rašytojas Sergejus Jurskis (1935–2019). Dar mokydamasis antrame kurse jis buvo pakviestas į Leningrado Didįjį dramos teatrą (BDT), kuriam vadovavo Georgijus Tovstonogovas. Čia Jurskis sukūrė daug išskirtinių vaidmenų, tarp jų Čackį Aleksandro Gribojedovo komedijoje „Vargas dėl proto“ (1962), po kurio iškart tapo žvaigžde. 1978 m. persikėlė į Maskvą ir iki pat gyvenimo pabaigos dirbo Maskvos tarybos teatre (Teatr imeni Mossoveta). Jurskis buvo puikus skaitovas, parengęs dešimtis klasikų ir šiuolaikinių autorių programų.

Kine Jurskis debiutavo 1957 m., bet išgarsėjo necivilizuoto keistuolio, atsidūrusio sovietų šalyje, vaidmeniu Eldaro Riazanovo komedijoje „Žmogus iš niekur“ („Čelovek niotkuda“, 1961), kuri gana greit buvo padėta „ant lentynos“, bet keistuolio, tiesos gynėjo amplua prilipo aktoriui visam gyvenimui, nors jam dažnai tekdavo ir niekšų, užsieniečių vaidmenys. Tarp geriausių Jurskio kino vaidmenų – didysis kombinatorius Ostapas Benderis Michailo Šveicerio režisuotame „Aukso veršyje“ (1968), ekscentriškasis Tartalja Pavelo Arsenovo filme „Karalius Elnias“ (1969), dėdė Mitia Vladimiro Menšovo komedijoje „Meilė ir balandžiai“ (1984), Josifo Brodskio tėvas Andrejaus Chržanovskio dramoje „Pusantro kambario, arba Sentimentali kelionė į tėvynę“ (2009). Jurskis ne kartą yra įkūnijęs Josifą Staliną, taip pat ir Irinos Gedrovič seriale „Draugas Stalinas“ (2011). Beje, jis įgarsino ir Chržanovskio animacinę trilogiją (1977–1982) pagal Aleksandro Puškino piešinius bei daug kitų animacinių filmų. 1973 m. Jurskis debiutavo kaip teatro režisierius – pastatė Michailo Bulgakovo „Moljerą“ ir pats suvaidino pagrindinį vaidmenį. 1990-aisiais tapo kino režiseriumi: pagal savo apysaką sukūrė vienintelį filmą – sudėtingos kino kalbos „Černovą“ („Chernov“). Jurskis rašė ne tik scenarijus bei prozą, bet yra išleidęs ir kelias pasvarstymų apie teatrą knygas.

Antverpene atidaryta Larso von Triero paroda „Melancholija. Deimantas“

Antverpeno šiuolaikinio meno muziejuje (M HKA) vasario 8 d. atidayta Larso von Triero paroda „Melancholija. Deimantas“. Joje – vienintelis eksponatas. Tai 12 karatų netaisyklingos formos deimantas ant juodos aksominės pagalvėlės. Deimantais režisierius susižavėjo dar kino mokykloje, kurioje sukūrė apie juos dokumentinį filmą. Parodos pavadinimas – tai nuoroda į filmo „Melancholija“ kulminaciją, kai susiduria Žemė ir prie jos priartėjęs didžiulis dangaus kūnas. Režisierius sako norėjęs ekspozicijoje perteikti pasaulio pabaigos jausmą, tai galima pajusti užsidėjus virtualios realybės akinius. Paskui bus galima pamatyti milžinišką brilianto luitą, rasti ant jo von Triero autografą ir net patekti į deimanto vidų. Kitu įkvėpimo šaltiniu von Trierui tapo Iano Flemingo knyga  apie Džeimsą Bondą „Deimantai amžiams“. Von Trieras planuoja visą seriją tokių „filmų iš akmens“ savo filmų motyvais.

Parodą kuruoja Andersas Kreugeris, ją galima apžiūrėti iki gegužės 5 dienos.  Plačiau apie parodą ir ją lydinčią programą:

https://www.muhka.be/programme/detail/1288-lars-von-trier-melancholia-the-diamond.

Paskelbti lenkų kino apdovanojimų nominantai

Vasario 6 d. paskelbti lenkų kino apdovanojimų „Auksinis erelis“ nominantai. „Auksinius erelius“ skiria Lenkų kino akademija, kurią sudaro „Erelių“ laureatai ir lenkų kinematografininkai, iš viso per 600 narių. Apdovanojimai pirmąkart išdalyti 1999 m., jie skiriami 19-oje kategorijų. Šiemet atrankai buvo pateikti 56 filmai.

Daugiausia nominacijų, net 12, šiemet gavo Paweło Pawlikowskio drama „Šaltasis karas“. Filmas nominuotas geriausio filmo, scenarijaus, režisieriaus, pirmo ir antro plano aktorių (Joanna Kulig, Tomasz Kot, Agata Kulesza, Borys Szyc), operatoriaus (Łukasz Żal), geriausių kostiumų (Aleksandra Staszko), garso (Piotr Pastuszak), montažo (Jarosław Kamiński), scenografijos (Katarzyna Sobańska, Marcel Sławiński) kategorijose. Šis taip pat „Oskaro“ nominacijos sulaukęs filmas vis dar rodomas ir Lietuvoje.

Aštuonių nominacijų sulaukė Filipo Bajono filmas „Kamerdineris“ („Kamerdyner“) – epinis pasakojimas apie pirmosios XX a. pusės Prūsijos gyventojų kašubų istoriją, kašubų santykius su vokiečiais ir lenkais. „Kamerdineris“ nominuotas geriausio filmo, pirmo plano moters (Anna Radwan) ir vyro (Janusz Gajos) vaidmenų, antro plano vyro vaidmens (Adam Woronowicz), geriausių kostiumų (Małgorzata Braszka, Ewa Krauze), garso (Mirosław Makowski), montažo (Milenia Fiedler), scenografijos (Zbigniew Dalecki, Paweł Jarzębski) kategorijose.

Šešių nominacijų sulaukė trijų kunigų istorijas papasakojęs Wojciecho Smarzowskio „Kleras“ („Kler“), kurį per keturis mėnesius nuo premjeros pasižiūrėjo penki milijonai žiūrovų. „Kleras“ nominuotas geriausio filmo, scenarijaus, režiseriaus, pirmo plano vyro vaidmens (Jacek Braciak), antro plano vyro vaidmens (Janusz Gajos), geriausios muzikos (Mikołaj Trzaska) kategorijose.

Dėl geriausio europietiško filmo „Erelio“ kovos „Dogmanas“ (rež. Matteo Garrone), „Nemeilė“ (rež. Andrejus Zviagincevas), „Trys stendai už Ebingo, Misūryje“ (rež. Martin McDonagh).

„Metų atradimo“ kategorijoje varžosi filmo „Panikos ataka“ („Atak paniki“) režisierius Pawełas Maślona, dabar festivalio „Šeršėlafam“ programoje rodomos Agnieszkos Smoczynskos dramos „Fuga“ scenarijaus autorė bei pagrindinio vaidmens atlikėja Gabriela Muskała ir „Kino pavasaryje“ rodyto filmo „Bokštas. Šviesi diena“ režisierė Jagoda Szelc.

„Auksiniam ereliui“ už geriausią dokumentinį filmą pristatyti Martos Prus „Virš galimybių ribos“ („Over the limit“), kurį taip pat rodė „Kino pavasaris“, Elwiros Niewieros ir Piotro Rosołowskio „Kunigaikštis ir dybukas“ („Książę i dybuk“) bei Piotro Stasiko „Opera apie Lenkiją“ („Opera o Polsce“).

„Erelio“ už gyvenimo nuopelnus laureatas bus paskelbtas kovo 7 d., ceremonija vyks kovo 25 d. Pernai geriausiu filmu tapo Piotro Domalewskio „Tyli naktis“.

Parengė Ž. P.