Tarp proto ir jausmo

Saulė gali būti suvokiama dvejopai. Kaip dangaus kūnas, artimiausia žvaigždė, pagrindinis energijos šaltinis. Arba kaip dievybė, simbolis kažko tolimo, pasakiško, nepažįstamo. Kaip ir kiekvieną objektą, ją galime suprasti racionaliai ir metafiziškai. Panašią binarinę protas / jausmas opoziciją siūlo ir Žilvino Landzbergo specialiai „Post“ galerijai sukurta instaliacija „Paslėpta saulė“, ji tęsia galerijos projektą, pristatantį Lietuvos šiuolaikinės skulptūros tendencijas.

Sąmonė ir protas taip lengvai nepasiduoda. Iš pradžių ekspozicijoje pastebi geometrines formas. Štai apskritimas. Jau iš tolo regi tai, ką turbūt gali laikyti paslėpta saule ir sakyti bingo, radau. Ir nereikėjo taip ilgai ieškoti, tik pakilti į 4-ąjį pastato aukštą, kur ir yra galerija. Tačiau tada instaliacijos šonuose pamatai taisyklingo šešiakampio angas, o „paslėpta saulė“ – apskritimas – įėjus giliau virsta masyviu, šviečiančiu rombu. Bandai atrasti ryšį tarp jų, prisiminti mokykloje taikytas formules. Juk viskam turėtų būti logiškas paaiškinimas. Taisyklingo šešiakampio ir rombo visos kraštinės lygios, o apskritimo taškai nutolę vienodu atstumu nuo centro. Tobula simetrija. Ryšių yra ir daugiau. Pagal visas matematines taisykles į rombą galime įbrėžti apskritimą, o į apskritimą – šešiakampį. Tobula darna. Jei tik norėčiau, galėčiau išmatuoti ir jų perimetrą, plotą, tūrį. Tik ne atrasti šios skulptūrinės šviesos instaliacijos prasmę.

Pamiršti protą, logikos dėsnius kaip tik ir siūlo iš rombo sklindanti šilta, kažkuo užburianti šviesa bei ant jo nutapyti, mistiškus pasakojimus kuriantys piešiniai. Ant keturių sienų matome iš kitų Landzbergo darbų („Be karūnos“, „R“, „Future is now“) keliaujančius motyvus. Gamtos simboliką, linijas, geometrines formas, pabiras raides, tarp kurių yra ir Landzbergo mėgstamiausia R. Motyvai, piešiniai nekuria aiškaus pasakojimo, o jų prasmei suvokti nebetinka jokios racionalios taisyklės ir formulės. Tačiau sąmonė ir protas stengiasi suprasti taip, kaip moka.

Suki ratus toliau aplink rombą ir ieškai Rakto, kol galiausiai fizinis aktas tampa metafiziniu. Virsta tarsi ritualu, leidžiančiu bent trumpam pamiršti nuolatinį skaičiavimą, prasmės ieškojimą, taisyklių taikymą. O tai leidžia pasijusti kaip vaikystėje, kai net ir neieškojai logiškų paaiškinimų, ir taip panirti į kitą, fantastinę realybę. Išjungti protą. Įjungti vaizduotę, jausmus. Tokie pasakų, mitų, fantazijos elementai Landzbergo kūryboje itin dažni, jais bandoma tarsi iš naujo užburti, apkerėti erdves, pamiršti jose galimą racionalumą.

Būtent šviečiantis rombas – saulė – apkeri erdvę, traukia lankytoją sukti ratus, patirti ją fiziškai dalyvaujant. „Saulė“ tampa tokiu pasaulio centru, apie kokį dažnai kalbama mituose. Tai ne tik prasmes kurianti erdvė, bet ir vieta, portalas keliauti po skirtingas dimensijas. Iš žemės pakilti į dangų ar šiuo atveju – protą keisti jausmu, sąmonę pasąmone, tikrovę fantazija. Taigi rasti „paslėptą saulę“ Landzbergo instaliacijoje gali reikšti ne tik prasmės kūrimą pasakos logika, bet ir kelią į fantaziją, į tam tikrą pradžios tašką, kur dar neegzistuoja vėliau išmokstamos taisyklės, formulės, kur veikia jausmai ir pasąmonė. Kur geometrinės figūros nesimbolizuoja tikslumo, aiškumo, o virsta tik abstrakcija ar kaladėlėmis, kuriomis žaidei vaikystėje, pavienės raidės N, M, S, Z, R primena laiką, kai raidės ir tebuvo raidės, o ne konkrečią prasmę turinčių žodžių rašmenys.

Kuo šis paradoksalus virsmas yra svarbus ir ypatingas? Racionalumas, protas, kurį instaliacijoje simbolizuoja geometrinės formos, sudaro įspūdį, jog viską galime apskaičiuoti, suprasti. Išjungęs protą ir pasinėręs į siūlomą fantaziją, pasidavęs jausmams suvoki, kad pasaulyje nėra nieko stabilaus ir aiškaus, o vaikystėje patirta naivi nežinomybė niekur nedingo ir šiandienos kasdienybėje. Tačiau susidūrimas su nežinomybe virsta ne skaudžiu smūgiu prie žinojimo ir aiškumo pripratusiam žmogui, o ritualu, kai bent trumpam nusimeti bet kokias taisykles, formules, nustoji skaičiuoti ir atsiduodi naiviam, fantastiškam potyriui. Kur kaip vaikas smalsiai žiūri į šešiakampes kiaurymes, suki ratus lyg karuselėje, žvelgi į piešinius, kol galiausiai iš fantazijos grįžus į realybę iš pirmo žvilgsnio nesusiję, skirtingi, keisti instaliacijos elementai – piešiniai, geometrinės figūros, raidės – pamažu įgauna vientisą tavo asmeninės pasakos versiją, kuri taip ir lieka pasąmonėje, neįgaudama žodinio, aiškaus pavidalo.

„Paslėpta saulė“ – tai dreifavimas tarp proto ir jausmo, tarp žinojimo ir dvejonės, tikrovės ir fikcijos, mokslo ir religijos, teorijos ir praktikos. Landzbergo saulė instaliacijoje tampa ne tik astronominio objekto simuliacija, bet ir fantastinio pasaulio veikėja, grįžimo į save simboliu, o geometrinės figūros, iš pradžių simbolizuodamos protą, tikslumą, skaičiavimą, galiausiai virsta portalais į kitas, pasakiškas realybes.

Paroda veikia iki kovo 3 d.

Galerija „Post“ (Laisvės al. 51A, Kaunas)

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 13–18 val.