Autorius: Dominykas Niaura
Dominykas Niaura
Ieškant laimės multivisatoje
Nauji filmai – „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“
Naujausias „Marvel“ filmas „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ („Doctor Strange in the Multiverse of Madness“, JAV, 2022) vaizduoja kine sparčiai populiarėjančią temą – multivisatą. Režisierius Samas Raimi savo jėgas superherojų žanre paskutinį kartą bandė, kai kūrė „Žmogų-vorą 3“ („Spider-Man 3“, 2007). Tuo metu jis sulaukė kritikų ir žiūrovų nepasitenkinimo, todėl ne pernelyg entuziastingai ėmėsi dar vieno „Marvel“ filmo. Vis dėlto naujausias Raimi bandymas sėkmingas bent jau todėl, kad maišomi žanrų tropai – fantastikos, veiksmo, siaubo ir komedijos elementai.
Dominykas Niaura
Postmodernus kokteilis
Nauji filmai – „Viskas iškart ir visur“
Žiūrovų ir kritikų išliaupsintas filmas „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“, JAV, 2022) turi taiklų pavadinimą. Tikėtis iš filmo reikėtų daugmaž visko. Galima pamanyti, kad sulaukėme naujojo „Parazito“ („Parasite“, Pietų Korėja, 2019), tačiau šis filmas negalėtų pretenduoti į „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Nors dauguma aktorių azijiečiai ir vartojamos mandarinų bei kantono kinų kalbos, tai JAV studijos „A24“ darbas.
Dominykas Niaura
Senatvės pilkuma
Nauji serialai – „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“
Ką darytum, jei tau senatvėje pasiūlytų savaitei susigrąžinti aštrų protą, bet už tai turėtum paaukoti likusią senatvę? Tokį klausimą kelia prieš porą mėnesių „Apple TV+“ platformoje pasirodęs draminis Walterio Mosley serialas „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“ („The Last Days of Ptolemy Grey“, JAV, 2022) pagal jo to paties pavadinimo romaną. Šešių serijų mini serialas patraukia dėmesį tuo, kad pagrindinį vaidmenį atlieka žavusis Samuelis L. Jacksonas. Tačiau čia jis įkūnija ne iš Quentino Tarantino, M. Nighto Shyamalano ar fantastinių filmų atpažįstamą tipažą, o 91 metų senolį Ptolemėjų Grėjų, sergantį demencija.
Dominykas Niaura
Metodiškas tikėjimas
Nauji filmai – „Williams metodas“
Kai norisi artimiau pažinti sportininkų pasaulio užkulisius, o dokumentika netenkina, biografinės sporto dramos gali pasiūlyti kūrybišką žvilgsnį į žvaigždžių gyvenimą. Bene ryškiausias toks praeitų metų filmas – kritikų pripažintas ir šešiems „Oskarams“ (tarp jų ir geriausiam filmui) nominuotas „Williams metodas“ („King Richard“, JAV, 2021). Tai biografinė drama apie amerikiečių Williamsų šeimyną, kurioje užaugo dvi teniso čempionės: buvusi pirma pasaulio raketė Venus Williams (Saniyya Sidney) ir šešis kartus pasaulio reitinge pirmavusi Serena Williams (Demi Singleton).
Dominykas Niaura
Įsimylėti fantaziją
Nauji filmai – „Tinderio aferistas“
„Netflix“ platforma pastaruosius kelerius metus sėkmingai jungia pasaulį ar bent jau Vakarus ir Vakarų kryptimi žvelgiančias šalis. Visi žiūri „Netflix“ pasirodančias naujienas ir paskui jas aptarinėja, nepaisant to, kokia tų filmų ar serialų kokybė. Apie šių metų dokumentinį filmą „Tinderio aferistas“ („The Tinder Swindler“, rež. Felicity Morris, D. Britanija, 2022) jau išleista aibė straipsnių. Kodėl tai „sudrebino pasaulį“ ir „sukėlė tikrą audrą“, kaip rašoma LRT svetainėje?
Dominykas Niaura
Anestetikas masėms
Nauji filmai – „Moonfall: Mėnulio kritimas“
Dar filmui nepasirodžius didžiuosiuose ekranuose, NASA suskubo „Twitter“ platformoje paskelbti, kad „Moonfall: Mėnulio kritimo“ („Moonfall“, D. Britanija, Kinija, JAV, 2022) įvykiai tikrovėje niekada nenutiktų. Tai buvo eilinis viešųjų ryšių triukas, nors naujasis režisieriaus Rolando Emmericho („Nepriklausomybės diena“, „Diena po rytojaus“, „2012-ieji“) darbas užpildytų kino teatrų sales ir be tokios reklamos. Filmo aprašymas iš tikrųjų pažadina vaizduotę: neaiški jėga išmuša Mėnulį iš orbitos ir šis ima skrieti į mūsų planetą. Trijų žmonių grupelė leidžiasi į pavojingą kelionę, kad išspręstų kosminę dilemą.
Dominykas Niaura
Lietuvių kino dokumentiškumas
Pasikalbėkime apie lietuvių kiną
Birželio 13 d. bus teikiamos Lietuvių kino akademijos „Sidabrinės gervės“ už geriausius filmus. Praėjusių metų rugpjūtį Šarūno Barto „Šerkšnu“ prasidėjęs lietuvių kino sezonas buvo kaip niekad gausus filmų. Pagaliau galime lygintis su vėlyvuoju sovietmečiu, kai per metus buvo pagaminami penki vaidybinių filmų „vienetai“. Tačiau pilno metražo dokumentinių filmų per metus buvo sukuriama vos vienas ar du. Kita vertus, dar niekad anksčiau, juolab sovietmečiu, lietuviški filmai nesurinkdavo tiek daug žiūrovų. Padėtis akivaizdžiai keičiasi, bet vis dažniau kyla klausimų apie šiuolaikinio lietuvių kino raidos tendencijas. Nusprendėme paklausti kino kritikų, savaitraščio autorių ir visų norinčių dalyvauti diskusijoje, kokios tendencijos lietuvių kine jau įsitvirtino, kokios dar tik ryškėja, kas atrodo prasminga arba svarbiausia. Kas lietuvių kinui kelia didžiausią pavojų? Kokie vardai įsiminė ir kodėl?
