Autorius: Lewben Art Foundation

Lewben Art Foundation

2019-aisiais „Lewben Art Foundation“ suėjo penkeri metai. Šia proga fondas išleido svarbiausius kolekcijos kūrinius ir pastarųjų metų projektus įamžinantį bei „Lewben Art Foundation“ pristatantį albumą „Art & Us“. Knygos meno konkurse, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, ši knyga meno leidinių kategorijoje apdovanota už inovatyvią raišką.

Lewben Art Foundation

Nuo rugpjūčio 1 d. „Lewben Art Foundation“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Ugnė Bužinskaitė, kuriai nauja tik ši pozicija, bet ne pati institucija. „Lewben Art Foundation“ ir šiai įstaigai priklausančiame Lietuvos išeivijos dailės fonde ji dirba beveik septynerius metus.

Vilniaus dailės akademijoje menotyros bakalauro ir UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijas baigusi bei „Sotheby’s“ meno institute Niujorke studijavusi U. Bužinskaitė iki šiol buvo Lietuvos išeivijos dailės fondo vykdomoji direktorė ir „Lewben Art Foundation“ kuratorė.

Dėl šių pokyčių paskirta ir nauja patronuojamojo Lietuvos išeivijos dailės fondo vadovė. Ja tapo ilgametė „Lewben Art Foundation“ projektų vadovė Giedrė Marčiulaitė.

Buvusi „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė, fondui vadovavusi nuo 2014 m., priėmė iššūkį vadovauti įmonių grupės „Lewben Group“ Marketingo ir viešųjų ryšių padaliniui.

Apie „Lewben Art Foundation“

„Lewben Art Foundation“ – meno fondas, administruojantis beveik 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos senųjų meistrų darbų iki šiuolaikinio meno. Be tapybos, sudarančios kolekcijos branduolį, didelę dalį užima skulptūros, fotografijos, videodarbai ir instaliacijos.

Bendradarbiaudamas su dailėtyrininkais, kuratoriais, menininkais ir kitomis kultūros institucijomis, „Lewben Art Foundation“ organizuoja parodas, leidžia meno albumus.

„Lewben Art Foundation“ yra VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo, kurio tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę bei grąžinti kūrinius į tėvynę, steigėjas. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

Artimiausias „Lewben Art Foundation“ projektas

Jau kitą savaitę bus pristatytas naujausias „Lewben Art Foundation“ projektas – paroda „Mūsų asmenukė“ („Our Selfie“) MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Tai pirmas dviejų privačių kolekcijų – „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus – bendras projektas. Paroda lankytojams bus pristatyta rugpjūčio 8 dieną. Pristatyme dalyvaus ir parodos kuratorė Francesca Ferrarini.

Daugiau informacijos – [email protected], +370 621 84256

Lewben Art Foundation

2019 m. gegužės 6 d., švenčiant Pasaulio lietuvių metus, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (Rue Belliard 41-43, 1040 Briuselis, Belgija) atidaroma paroda „Nuo realizmo iki objekto“ iš Lietuvos išeivijos dailės fondo ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijų.

„Ši paroda jau apkeliavo Lietuvą, tad dabar labai džiaugiamės galėdami ją išvežti į Briuselį ir taip pažymėti Pasaulio lietuvių metus“, – teigia Lietuvos išeivijos dailės fondo direktorė Ugnė Bužinskaitė. Parodoje bus pristatyti net 19 Lietuvos išeivijos menininkų darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų, tai – Ray Bartkaus, Stasio Eidrigevičiaus, Prano Gailiaus, Česlovo Janušo, Rūtos Jusionytės, Vytauto Kasiulio, Algimanto Kezio, Prano Lapės, Jono Mackevičiaus, Jurgio Mačiūno, Ievos Martinaitytės-Mediodios, Viktoro Petravičiaus, Jono Rimšos, Antano Rūkštelės, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus ir Vladislovo Žiliaus kūriniai.

Parodoje pristatomas platus lietuvių menininkų kūrybos spektras nuo realizmo iki abstrakcijos ir šiuolaikinės dailės objektų. Pasak parodos kuratorės dr. Rasos Žukienės, ši paroda – tai plati ir kontrastinga XX–XXI a. lietuvių meno panorama, atspindinti menininkų pasiekimus. „Iš gausių ir turtingų Lietuvos išeivijos dailės fondo ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijų atrinkti kūriniai yra aukšto meninio lygio artefaktai, eksponuoti įvairiose pasaulio galerijose ir muziejuose. Šioje parodoje jie bus pristatyti ne vien kaip meninės vertybės, bet ir kaip savojo laiko, tapatumo paieškų, sudėtingų tautos gyvenimo momentų liudytojai“, – apie parodą pasakoja kuratorė R. Žukienė.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, 2019 metus LR Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Išeivijoje kūrusių lietuvių menininkų kūriniai eksponuojami pasaulio muziejuose ir galerijose, jų esama svarbiausių muziejų kolekcijose. Tačiau neretai nutinka ir taip, kad kūriniai tampa beglobiai, todėl Lietuvos išeivijos dailės fondas ir „Lewben Art Foundation“ nuosekliai telkia svetur sukurtus lietuvių menininkų darbus, o dalis fondų kolekcijos pristatoma šioje parodoje.
Parodos organizatoriai: Lietuvos išeivijos dailės fondas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

Parodos partneris – Lietuvos kultūros institutas
Kuratorės – dr. Rasa Žukienė, Ugnė Bužinskaitė
Koordinatoriai: Giedrė Marčiulaitė, Saulius Šimanauskas
Draugai – „IMPLMNT architects“
Daugiau informacijos – lewbenart.com
Kontaktinis asmuo – Ugnė Bužinskaitė, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo vykdomoji direktorė, tel. +370 62184256, el. p. [email protected]

Lewben Art Foundation

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) kovo 8 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda „Spyruoklės laiku“. Tai pasakojimas, suformuotas iš dailininkių darbų, esančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje. Mintis kurti parodą išsirutuliojo iš to paties fondo kūrėjoms skirto projekto „Savas kambarys“, kurio užduotis – spaudoje pasiūlyti vieno kūrinio interpretacijų.

Parodoje, kurią kuratorė Monika Krikštopaitytė siūlo suvokti kaip filmą, pristatomi daugiau nei 20 įvairių kartų autorių iš Lietuvos ir užsienio darbai. Eksponuojamų kūrinių autorės – Kristina Ališauskaitė, Jurga Barilaitė, Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, Indrė Ercmonaitė, Monika Furmana, Andrea Joyce Heimer, Patricija Jurkšaitytė, Rūta Jusionytė, Eglė Karpavičiūtė, Tala Madani, Sigita Maslauskaitė, Ieva Martinaitytė-Mediodia, Alina Melnikova, Auksė Miliukaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Marina Rheingantz, Marija Teresė Rožanskaitė, Magdalena Birutė Stankūnienė (Stankūnė), Claire Tabouret, Vita Opolskytė, Elena Urbaitytė (Urbaitis), Kazė Zimblytė.

Spyruoklės laiku
Trijų dalių parodos sąrangą nusako pasiskolinti kino terminai: atidėjimas, arba pilna nežinios, negalėjimo ir nuojautų būsena, įtempianti mus lyg spyruokles; veiksmas, kai persipildo, lūžta, viskas tampa nevaldoma; ir atomazga, kuri dažniausiai reiškia tik atokvėpį prieš naują jausmų ir įvykių bangą.

Pasakojimas iš laiko apibūdinimų dėliojamas dėl to, kad laikas visiems vienodas, o svarbiausia – tam, kad būtų išvengta žodžių, kurie viską nudažo išankstinio žinojimo spalva. Tai ne moterų dailė, siejama su švelnumu ir rankdarbiais, ne feministinė dailė, spinduliuojanti kova ir tiesoieška, čia nėra akcento į opozicijas vyrai – moterys, išnaudotojai – aukos ir t. t.

Vis dėlto iniciatyvos – skirti daugiau dėmesio menininkių kūrybai, pakviesti patirti kūrinius ir gilintis į kiekvienos autorės menines ar kitas pažiūras – kilmė yra paremta feministine logika, kuri mums sako, kad, norint pasiekti pusiausvyrą, reikia pastangų. Šioji paroda yra pastanga. Ja rodomi tik menininkių kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.

Jei kūrinius suvoktume kaip kino kadrus, kuratorei tektų montuotojos vaidmuo. Kiekvienas mintyse galėtų susikurti savo filmą, tačiau, mėginant apibendrinti matytus vaizdus, paaiškėja, kad parodos herojės netenkina nei nuolankumo, nei santūrumo, nei žavėjimo lūkesčių. Nesitarusios jos aprėpia įvairiausias gyvenimo sritis (vaikystę, senatvę, erotiką, kultūrą, vienatvę, draugystę, vidines patirtis), yra drąsios kalbėti apie sudėtingiausius išgyvenimus (agresiją, baimę, kerštą, geismą, nusivylimą, meilę, tuštumą). O laiko patyrimas kūriniuose svyruoja nuo romaus ar įtempto ir sustingusio iki šaunančio ir nevaldomo, visai kaip spyruoklės.

Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas
Parodos partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos kuratorė – dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė
Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė
Parodos grafinis dizainas – Viliaus Dringelio
Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Craftstone“, „Charter Jets“, „Ellex Valiunas“, „Orion“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Informaciniai rėmėjai: „7 meno dienos“, artnews.lt, „Echo Gone Wrong“
Daugiau informacijos – www.lewbenart.com
Paroda veiks 2018-03-08–2018-04-22

Papildomą informaciją teikia Ugnė Bužinskaitė, tel. +370 621 84256, el. paštas [email protected]

Lewben Art Foundation

2017 m. balandžio 20 d. 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) vyks Lietuvos išeivijos dailės fondo ir „Lewben Art Foundation“ organizuojamos parodos „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ atidarymas. Ši paroda – tai praėjusiais metais Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune surengtos parodos „Nuo realizmo iki objekto“ tęsinys, šį kartą pristatomas Vilniuje. Abi parodos ir vos prieš kelis mėnesius išleistas albumas „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ žymi penkerių metų Lietuvos išeivijos dailės fondo sukaktį.

Spaudos konferencija rengiama V. Kasiulio dailės muziejuje balandžio 20 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratorė dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, V. Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė ir Lietuvos išeivijos dailės fondo direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Parodoje pristatomi net 25 Lietuvos išeivijos menininkai ir jų darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Parodos kuratorė dr. Rasa Andriušytė-Žukienė parodą padalijo į tris temines menininkų grupes. Tai vadinamieji „Atminties saugotojai“, tarp kurių – Vytauto Kasiulio, Algimanto Kezio, Česlovo Janušo, Kazio Daugėlos ir Antano Rūkštelės darbai, „Modernizmo pakeleiviai“, apimantys Adomo Galdiko, Prano Gailiaus, Viktoro Petravičiaus, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus, Vladislovo Žiliaus ir Kazimiero Žoromskio kūrinius, ir galiausiai – „Svečiašaliai“, tarp kurių – Aido Bareikio, Ray Bartkaus, Stasio Eidrigevičiaus, Vytenio Jankūno, Rūtos Jusionytės, Žilvino Kempino, Ievos Martinaitytės-Mediodios ir kitų menininkų darbai.