Žymus estų teatro ir kino aktorius Juhanas Ulfsakas vasarą buvo atvykęs į Lietuvą, kur filmavosi jauno režisieriaus Vytauto Tinterio trumpametražiame filme „Smurtas“. Seksualumą nagrinėjanti drama pasakoja apie Juliją, kuri nori ištrūkti iš šaltos ir sterilios korporacijos aplinkos, bet neturi jokios dingsties žengti šį žingsnį. Nebent ji priims pavojingo žaidimo idėją iš kolegos Artūro, kurį ir vaidina Juhanas.
Šis filmas dar kuriamas, tačiau aktorių Lietuvos žiūrovai gali pamatyti ir naujausiame suomių režisierės Pirjo Honkasalo filme „Betoninė naktis“, kurį rodo „Scanorama“. Šiame apie dviejų brolių, klaidžiojančių po betonines džiungles, gyvenimo dieną pasakojančiame filme jis suvaidino herojų blogai suprastą menišką keistuolį.
Karlovi Varų kino festivalyje itin gausu debiutų ir įvairių premjerų – pasaulinių, tarptautinių ar bent jau europinių. Daugiau nei 200 festivalyje rodytų naujausių filmų kruopščiai buvo suskirstyti į 21 programą, tačiau paprastam žiūrovui dažnai teko pavargti, kol susigaudė, kas yra kas.
Lietuvos festivaliuose matėme suomių režisieriaus Mikos Ronkaineno filmų, pavyzdžiui, dokumentinį „Rėkiantys vyrai“. Šiemet Karlovi Varai parodė jo naują muzikinį filmą „Suomiškas kraujas, švediška širdis“ („Laulu koti – Ikävästä“). Šio dokumentinio kelio filmo tema gana specifiška – Švedijos suomių identiteto paieškos. Filmo herojus – pagyvenęs roko muzikantas Kai Latvalehto. Jis turi gražią šeimą, jo grupė Suomijoje gana gerai žinoma, tačiau visą gyvenimą muzikantas jautė, kad kažko trūksta. Jis suvokia, kad savo šalyje jaučiasi svetimšaliu, jaučiasi įkalintas tarp dviejų kultūrų, ilgisi gyvenimo Švedijoje, todėl kartu su tėvu leidžiasi į kelionę į Švediją, kur gyveno 8-ajame dešimtmetyje, kai dar buvo vaikas, prieš tai, kol jie persikraustė atgal į Suomiją. Kelionėje tarp jo ir tėvo užsimezga itin artimas ryšys, jie ima dalintis paslaptimis.
