Realus žmogus ir jo įvaizdis

Scena iš spektaklio „Super Lux“

2006 m. vykęs dešimtasis tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ prasidėjo ir baigėsi liūdnomis gaidomis. Festivalio ir Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas nuolat kartojo, kad jei kultūros reiškinius Lietuvoje kuruojančios valdžios požiūris į festivalius nepasikeis, jubiliejinis NBŠ bus ir paskutinis.

Tačiau pasikeitusi festivalių finansavimo politika pakeitė ir A. Imbraso nuostatą. Šiuolaikinio šokio mėgėjų džiaugsmui, šiemet balandžio 30 – gegužės 5 ir 31 dienomis vyks vienuoliktasis „Naujasis Baltijos šokis“, šįsyk okupuosiantis ne tik Nacionalinio dramos teatro Didžiąją ir Mažąją sales, bet ir „Vaidilos“ teatrą, „Meno fortą“, LNDT prieigas ir Vilniaus gatves.

Paskutinius kelerius metus puoselėjęs mintį, kad ateis laikas praplėsti geografinius festivalio rėmus, vienuoliktajame festivalyje jo direktorius taip ir pasielgė. Šiemet žodis „Baltijos“ veikiau parodo vyksmo vietą, o ne dalyvių atstovaujamą regioną. Daugiau dalyvių atvyksta iš tolimesnių kraštų, o Baltijos jūros regionui, be lietuvių, atstovauja rusai ir švedai.

Iš Rusijos atvyksta jau beveik nuolatiniu dalyviu tapęs Čeliabinsko šiuolaikinio šokio teatras, kuriam vadovauja viena garsiausių Rusijos choreografių Olga Pona. Anksčiau mistine „rusiška dvasia“ garsėjusi, o dabar kiek „suvakarėjusi“, šešis kartus „Auksinei kaukei“ nominuota ir du kartus ją gavusi trupė parodys du spektaklius – filmų su aktore Audrey Hepburn inspiruotą „Audrey“ ir „Kitapus upės“.

O viešnia iš Švedijos Charlotte Engelkes, parodysianti monospektaklį „Panelė labai Vagneris“, pakviesta labai laiku. Jau blėstant diskusijoms dėl Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Eimunto Nekrošiaus sukurtos „Valkirijos“, bus puiki proga vėl atnaujinti savo įspūdžius, mat Ch. Engelkes imasi preparuoti Richardo Wagnerio operas ir demitologizuoti sopranu dainuojančias jų herojes: Brunhildą iš „Nibelungų žiedo“, Zentą iš „Skrajojančio olando“, Elsą iš „Lohengrino“ ir Izoldą iš „Tristano ir Izoldos“. „Dagens Nyheter“ recenzijoje pabrėžė: „Kaip spektaklis apie mirštančias moteris, „Panelė labai Vagneris“ yra neįtikėtinai juokingas“.

Tarp atvykėlių iš tolimesnių kraštų – du netikėti svečiai iš šalių, niekuomet NBŠ neatstovautų: Graikijos ir Ispanijos. 2005 m. Kauno modernaus šokio festivalyje viešėjusi ir dalį žiūrovų drąsa šokiravusi graikų trupė „Quasi Stellar“ šįsyk Vilniuje parodys romantišką choreografės Apostolios Papadamaki spektaklį apie meilę „Super Lux“. Spektaklio moto: „Ir jei Tu neegzistuoji, sakyk, kodėl egzistuoju aš...“.

Trupės „Ertza“ (Ispanija) tikslas – sukurti naujas erdves, kuriose įvairūs menai derinami su šiuolaikiniu šokiu. Naudodamas tekstą ir kitus teatro elementus, choreografas ir atlikėjas Asieras Zabaleta spektaklyje „EGO-tik“ kritiškai žvelgia į save ir savo silpnybes, leisdamas savo realiajam „aš“ susitikti su savo paties susikurtu įvaizdžiu.

2004 m. „Naujajame Baltijos šokyje“ vykusios britų šokio platformos likučiu galima būtų pavadinti garsios choreografės ir šokėjos Wendy Houstoun pasirodymą. Tuomet ši kūrėja negalėjo atvykti, tad turime galimybę susipažinti su ja dabar. W. Houstoun yra bendradarbiavusi su garsiausiais britų choreografais, fiziniu teatru DV8, o jos pačios savitu stiliumi kuriami spektakliai, kuriuose derinamas tekstas ir judesys, nestokoja britiško humoro ir daugiaprasmiškumo. Vilniuje W. Houstoun parodys savo naujausią spektaklį „Negyvenamos salos šokiai“, kuriame ji atsimena seniai praėjusio gyvenimo judesius ir svarsto, kuriuos iš jų reikėtų pasiimti išvykstant į negyvenamą salą.

Paskutinę pavasario dieną pasirodysianti žinoma Prancūzijos gatvės šokio trupė „Käfig“ užbaigs festivalį. Berberų kilmės choreografas Mouradas Merzoukis, įkūręs šią trupę tam, kad galėtų realizuoti savo asmeninius potyrius šokio kalba, pasitelkęs savo senos meilės cirko ir hiphopo elementus bei savo susižavėjimą Josepho Nadjo stiliumi, sukūrė spektaklį „Dykynė“. Tai vieta, kur galima laisvai statyti, griauti, žaisti ir kurti. Tai priemiesčio jaunimo pasaulis, kurį sugriauna besiplečiantis miestas. „Le Monde“ apie spektaklį rašė: „Spektaklis „Dykynė“ spinduliuoja tokį karštį, kad žiūrovai negali atsilaikyti“.

Šiemetinio „Naujojo Baltijos šokio“ ašimi taps Šveicarijos ir Lietuvos šiuolaikinio šokio vitrina. Apie Šveicarijos šokį kol kas Lietuvos žiūrovai žino nedaug, nors šioje šalyje dirba nemažai puikių trupių. 2000 m. Vilniuje buvo parodytas Philippe’o Saire’o spektaklis „Naktinio chameleono gyvenimas ir papročiai“, o pernykščiame festivalyje šmėkštelėjo jaunučiai trupės „7273“ šokėjai.

Šįsyk tobulų laikrodžių, gero šokolado ir violetinių „Milka“ karvučių šaliai atstovaus keturios trupės. Bene labiausiai iš jų žinoma „Drift“ mėgsta komiškai eksperimentuoti gyvenimo absurdo temomis ir siūlo dar absurdiškesnius būdus problemoms spręsti. „Krisdami nuolat tikimės galį išmokti skraidyti, bet kaskart tenka įsitikinti, kad žemės traukos dėsnis vis dar egzistuoja“, – taip teigia trupės nariai, parodysiantys spektaklį „Nesugriaunamas“.

Choreografė ir videofilmų kūrėja Nicole Seiler imasi aktualios „tobulo kūno“ temos. Pasitelkus plastines operacijas, silikoną ir įžūlią aprangą sukurtos tobulos kūno linijos jai labiau panašios į kūno išprievartavimo padarinius. N. Seiler trupės spektaklis „Pikselinės mažulės“ sukurtas realioms ir virtualioms šokėjoms, sujungiant/supriešinant Holivudo filmų gražuoles su kasdien matomomis merginomis.

Panašios temos – žmogaus gebėjimo manipuliuoti gamta ir savimi sukuriant naują kūną – ėmėsi ir trupė „Ventura“, savo spektaklį „Fabrikas / III klasteris“ apibūdinusi kaip „kompiuterinę choreografiją šokėjams, robotui ir instaliacijai“. Choreografas Pablas Ventura savo spektaklyje naudoja specialiai jam sukurtą robotą, juo užbaigdamas trilogiją „De Humani Corporis Fabrica“. Vilniuje matysime trečiąją trilogijos dalį, rodomą iš dalies virtualioje scenoje, pasitelkus videovaizdus.

Ketvirtoji Šveicarijos trupė „Da Motus!“ savo spektaklį „Gyvenime... mieste“ rodys keliose Vilniaus miesto vietose – transporto žiede prie LNOBT, Gedimino prospekte. Elastingi gyvūnų judesiai ir energinga augalijos pasaulio plastika įkvėpė „Da Motus!“ idėjų ir koncepcijų kūrėjus Antonio Bühlerį ir Brigitte Meuwly. Trupės stilių galima apibūdinti kaip „šokis-ne-šokis“, o kritikai šį spektaklį vadina „nuostabia miesto gyvenimo alegorija“.

Antroji NBŠ ašies dalis – Lietuvos choreografų darbai, kurių šiemet bus galima pamatyti beveik tiek pat, kiek visų užsieniečių kartu sudėjus. Gera tradicija tapo naujų šokio spektaklių ir kompozicijų premjeros, parengtos specialiai festivaliui. Pirmąją galėtume pavadinti „vakariečių“ ir „rytiečių“ junginiu. Suomijoje ir Lietuvoje dirbanti choreografų ir šokėjų pora Andrius Katinas ir Maria Saivosalmi-Katinas parengė naują projektą „Helsinkio sindromas“, kuriame šoka abiejų šalių atlikėjai. 2006 m. „Philip Morris Lietuva“ apdovanotas perspektyviausio choreografo premija, A. Katinas ir toliau mėgina jungti Suomijoje taip pamėgtą grynojo judesio šokį su Lietuvoje gerokai populiaresniu teatriniu šokio stiliumi.

Choreografė ir šokėja Loreta Juodkaitė, garsėjanti savo improvizacijomis, parodys naują spektaklį „Trimatrix. Trys judėjimai“, parengtą drauge su muzikantu Tomu Dobrovolskiu. Tai jau nebus šiai kūrėjai būdingas monospektaklis. Su ja kartu trijų skirtingų metrų melodijas į vienumą jungs baleto šokėjai Andrius Žužžalkinas ir Igoris Zaripovas. Taip pat žiūrovai galės dar kartą pamatyti ir šiemet L. Juodkaitei bei kompozitoriui Tomui Baranauskui „Auksinį scenos kryžių“ atnešusį spektaklį „Salamandros sapnas. Paveikslas“.

Edita Stundytė spektaklyje „Nuskausminimas“ prabils apie skausmą, be kurio iki galo neįmanoma pajusti grožio, palaimos, pergalės. Trukdo ar padeda tam nuskausminamieji? Jai „gyvai“ akompanuos Arkadijus Gotesmanas ir Juozas Milašius.

Kaip paprastai romantiškai nusiteikęs, lėtai ir kruopščiai dirbantis Vytis Jankauskas festivaliui sukūrė poetinį spektaklį „Žinia“. Jo tema – pasaulis be priešybių, kuriame nėra gyvenimo ir mirties, „čia“ ir „ten“, „anksčiau“ ir „dabar“. Spektaklyje šoks ne tik pats choreografas su nuolatine savo trupės šokėja Giedre Kirkilyte, bet ir dar trys kviestinės šokėjos.

Kiti Lietuvos choreografai pateiks savo būsimų darbų eskizus. Klaipėdos universitete dirbanti Agnija Šeiko prie LNDT įėjimo stabdys praeivius spektakliu „Laimės valandos“, parengtu drauge su skulptorium Jurgiu Malinausku, prisiliečiančiu prie reklamos ir realybės, tikrojo „aš“ ir įvaizdžio santykio. Choreografė Aira Naginevičiūtė su savo vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių-šokėjų ketvirto kurso studentais parodys spektaklio „EGO ir ID“ eskizą, o to paties kurso studentas Petras Lisauskas, nutaręs parengti savarankišką darbą ir pasikvietęs menų studijos „Terrabella“ aktorius-šokėjus, pateiks „Lopšinės nemigai“ eskizą.

Kelių Lietuvos choreografų kompozicijas atliks Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai, o Kauno šokio teatras „Aura“ pakartos „Gaidoje“ rodytą kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio projektą „Time Line“, kuriam choreografiją sukūrė choreografai Yossis Bergas ir Odedas Grafas iš Izraelio.

Keli lietuvių choreografų ir Čeliabinsko šiuolaikinio šokio teatro spektakliai bus parodyti ir Klaipėdoje – Parodų rūmuose bei Koncertų salėje.