Kinas

Geri ketinimai

krėsle prie televizoriaus

iliustracija
„Po Toskanos saule“

Retkarčiais užmesdamas akį į lietuvių gyvenimo vaizdus, rodomus seriale „Nekviesta meilė“, supratau labai paprastą dalyką, kurį Jūs, mieli skaitytojai, manau, supratote daug anksčiau už mane. Supratau, kad tokie serialai ne tik padeda virškinti sunkią lietuvišką vakarienę, bet ir sutaiko su savimi, įtikina, kad esame protingesni už serialų personažus. Koks nors verslininkas, žiūrėdamas į Sauliaus Balandžio Andrių, suvokia, kad jis – daug geresnis ir net tikras apsukruolis. Adolfo Večerskio seimūnas gali įkvėpti tikrą seimūną dar didesnėms niekšybėms, nes televizinis atrodo palyginti doras. Na, jei ne doras, tai bent jau giliai žmogiškas. Korumpuoti policininkai ir gaisrininkai, pasižiūrėję į Rimanto Bagdzevičiaus herojų, supras, kad jie taip pat dar visai nieko, – ir gudresni, ir apsukresni. Bebalsės lietuvių estrados žvaigždės, palyginusios save su dainuojančiomis serialo herojėmis, taip pat pasijus visai žvaigždės. Nuolat apgaudinėjamos žmonos irgi, nes jos ne tokios romios kaip Monikos Bičiūnaitės Nijolė. Piktos moterys a la Rimantės Valiukaitės Elvyra taip pat, nes gyvenime tokios moterys yra ir piktesnės, ir kenksmingesnės, ir godesnės. Tik rašytojai turėtų sunerimti, nes Gražinos (Nijolė Narmontaitė) iškilimas į liaudies rašytojas toks spartus, kad kitoje serijoje jai gali atitekti visų geidžiama Nacionalinė kultūros ir meno premija. Gražinų yra daug, mieli rašytojai, būkite budrūs.

Vieną amerikiečių Gražiną pamatysime Audrey Wells filme „Po Toskanos saule“ (TV3, 8 d. 22 val.). Tai rašytoja iš San Francisko Frances Mayers. Ji surado idealų būdą atsikratyti vyro išdavystės bei skyrybų sukeltos kūrybinės ir dvasinės krizės. Reikia išvažiuoti į Toskaną, nusipirkti apleistą vilą, pasisamdyti darbininkus tai vilai suremontuoti ir visiškai pakeisti gyvenimo būdą. Tada jau bus galima apsidairyti aplink ir pradėti ieškoti naujo jausmų objekto. Dar vėliau – parašyti bestselerį apie naują gražų gyvenimą. Puikios aktorės Diane Lane dėka filmas visai malonus akiai ir širdžiai, nors rašytojai iš San Francisko ir toli iki mano mylimos Bridžitos Džouns.

Šią savaitę Jūsų, mieli skaitytojai, nelaukia daug naujų, nerodytų filmų. Tačiau kartais visai miela prisiminti senus gerus, kad ir Clinto Eastwoodo „Absoliučią valdžią“ (LNK, kovo 2 d. 21 val.). Eastwoodas šiame filme kuria ir pagrindinį vaidmenį – ne pirmos jaunystės vagį Liuterį. Svetimame name, kurį susirengė apvogti, Liuteris tampa žiauraus nusikaltimo, įvykdyto vieno aukščiausių politikų (Gene Hackmanas), liudininku. Nuo šiol politikai nebeduos ramybės nei Liuteriui, nei jo dukrai. „Snobo kine“ (LNK, 8 d. 22.40) bus parodyta Marco Forsterio 2001 m. sukurta „Monstrų puota“. Tai pasakojimas apie rasistą kalėjimo prižiūrėtoją Henką (Bob Bill Thornton). Jis įsimyli tamsiaodę Leticiją (Halle Berry), kurios vyro egzekucija pastūmėjo Henko sūnų (Heat Ledger) savižudybėn. Niekad nepraleidžiu progos dar kartą pasižiūrėti senų gerų čekų filmų. Šį savaitgalį LTV primins net dvi Oldricho Lipsky komedijas: 2 d. 14.10 vaikams skirtus „Tris veteranus“ (1983), 3 d. 16.40 – legendinę parodiją „Limonadinis Džo“ (1964). Pagaliau ir Alejandro Amenabaro „Kitus“ (LTV, 2 d. 22.40) galima pasižiūrėti dar kartą, nors pagrindinis filmo masalas yra jo netikėta atomazga. Tačiau ir Nicole Kidman, ir puikus vaizdinis filmo sprendimas skatina ne kartą kontempliuoti šį mistišką reginį.

Iš anksčiau sukurtų filmų išskirčiau prancūzo André Techiné 1979 m. filmą „Seserys Brontė“ (LTV, 7 d. 23.10). Vienas originaliausių šių dienų prancūzų kūrėjų atėjo į kiną išbandęs kritiko duonos, todėl jo ankstyvuosiuose filmuose dažnai pastebiu režisieriaus norą sukurti tai, ko jam stigo kine būnant kritiku. „Seserys Brontė“ – biografinis filmas, bet jo kūrėjai akcentuoja ne įvykius, o atmosferą: slegiančią, prisodrintą nujaučiamos mirties, persmelktą slogios karalienės Viktorijos epochos dvasios. Trims jaunoms moterims rašymas tampa vienintele galimybe gyventi taip, kaip jos norėtų. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Isabelle Adjani, Marie-France Pisier ir Isabelle Huppert.

1965 m. sukurtas Sidney J. Furie filmas „IPCRESS byla“ (LTV2, 4 d. 18.15) yra svarbus tuo, kad čia rašytojo Leno Deitono vaidmeniu pirmąkart pasirodo nuostabus aktorius Michaelas Caine’as. Filmas – gana realistiškas žvilgsnis į morališkai dviprasmišką šnipų pasaulį, nors jis ir dažnai siejamas ir su visa filmų apie Džeimsą Bondą serija.

Šiuolaikinis Londonas iškyla Charley Stadlerio filme „Negyva žuvis“ (BTV, 4 d. 22.05). Filmo herojui Abei tai ne pati geriausia diena: jis sužino, kad mergina ispanė laukiasi ir grįžta Madridan. Antstolis duoda Abei parą skolai susimokėti. Netyčia Abė susikeičia telefonais su neurotiku, fetišistu ir samdomu žudiku Linču. Po to kiti du žudikai ima tykoti jo gyvybės. Ir dar jis gauna kažkokio Fišo nurodymą. Abei reikia kažkaip išgyventi tą dieną, likti nenužudytam ir pačiam nieko nenužudyti. Filme taip pat pamatysime gerus aktorius – Gary Oldmaną, Robertą Carlyle’ą, Billy Zane’ą, Terence’ą Stampą.

Muzikos gerbėjai, be abejo, atkreips dėmesį į Davido J. Burke’o filmą „Edisonas“ (BTV, 5 d. 21.20). Jaunas žurnalistas Džošua Polokas, jį suvaidino populiarusis Justinas Timberlake’as, aptinka žiaurios korumpuotų politikų gaujos pėdsakus. Vaikinas supranta, kad vienas nesusidoros su staiga iškilusiomis problemomis ir prašo padėti seno žurnalisto bei draugo teisininko. Filme taip pat vaidina Kevinas Spacey ir Morganas Freemanas.

Be abejo, negaliu neparekomenduoti ir filmo, kuriame vaidina seksualiausia pasaulio moteris Angelina Jolie. Tai Martino Campbello „Anapus sienų“ (LTV2, 5 d. 22.10). Labdaros pobūvyje naivi Londone gyvenanti amerikietė Sara tampa skandalo liudininke. Jį sukėlė badaujančiais vaikais besirūpinantis daktaras Nikas Kalahanas (Clive Owen). Šis įvykis apvertė Saros gyvenimą aukštyn kojom: amerikietė palieka turtingą gyvenimą ir vyksta į pabėgėlių stovyklas, kad kartu su Niku galėtų padėti žmonėms. Po šio filmo, manau, patikėsite, kad žmones puošia ne tik geri darbai, bet ir geri ketinimai.

Jūsų – Jonas Ūbis