Linco ir Vilniaus „romanas“

Irena Garbėnienė, Elona Bajorinienė, Giedrė Kabašinskienė, Ulrich Fuchs, Rūta Vanagaitė J. Lewonig nuotr.

Jūs ir programos „Lincas ‘09“ direktorius Martinas Helleris jau darbavotės kartu, rengdami Bremeno paraišką tapti Europos kultūros sostine 2010 m. Tiesa, iš dešimties pretendentų Bremenas nepateko į baigiamąjį turą. Ar po Bremeno nesėkmės nesibaiminote vėl grįžti prie kultūros sostinės temos?

Mano apsisprendimas dirbti Lince glaudžiai susijęs su Martino Hellerio paskyrimu. Be jo nebūčiau važiavęs į Lincą. Žinoma, labai nuvylė neigiamas komisijos sprendimas dėl Bremeno, antra vertus, patirtis Bremene gilinantis į kultūros sostinės statusą labai pravertė Lince.

Martinas Helleris – šveicaras, Jūs – vokietis. Ar Lince nejuntate priešiškumo užsieniečiams?

Ta aplinkybė, kad už projektą „Lincas ’09“ atsakingi šveicaras, vokietis ir austras (komercijos direktorius Walteris Putschöglis), iki šiol Lince nė karto nebuvo diskutuojamas, juolab kritikuojamas.

Ar Jūs ir Martinas Helleris Lincą vertinate kitaip nei austrai?

Galbūt mes kur kas objektyviau nei austrai matome ir Linco pranašumus, ir trūkumus.

Kokie gi tie pranašumai ar trūkumai?

Lincas – ekonominiu ir socialiniu požiūriu puikiai išsivystęs miestas, jau padaręs didžiulę pažangą ir kultūros srityje. Kartais čia stinga supratimo, kas yra aukšta kokybė, ir pasitikėjimo miesto pranašumais.

Lincas vis dar neatsikratė nusistovėjusio „dvokiančio pramonės miesto“ įvaizdžio. Pasak mero Franzo Dobuscho, pagrindinis kultūros sostinės metų tikslas – miesto įvaizdžio permaina...

Taip, meras teisus, – įvaizdžio pakeitimas yra vienas iš pagrindinių 2009 m. programos tikslų. Mentalinės nuostatos dažnai kinta kur kas lėčiau nei realybė. Lincas jau seniai nebėra „dvokiantis pramonės miestas“, priešingai, miestas švarus nepaisant klestinčios pramonės. Norime, kad ir po 2009 m. tęstųsi Linco, kaip įdomaus kultūros miesto, raida.

Linco paraiška tapti Europos kultūros sostine turėjo moto „Lincas – ateities laboratorija“, ypač akcentuojant naująsias medijas. Ar šis moto tebėra aktualus?

Mūsų požiūriu, „ateities laboratorija“ – pernelyg bendras apibūdinimas. Mes dar renkamės iš įvairių įvaizdžių, kaip antai „galimybių miestas“, „pramonė-kultūra-gamta“ ir t. t., – vis dar nesame galutinai apsisprendę, net jei tokių išankstinių „etikečių“ daugelis labai pageidauja.

Ar galėtumėte nubrėžti programos koncepcijos kontūrus?

Kol kas ne, programos eskizas bus aiškus baigiantis pirmajam ketvirčiui, kovo pabaigoje.

Programos koncepcija plėtojama atsižvelgiant į pateikiamas idėjas ir iniciatyvas?

Esame atviri idėjoms ir iniciatyvoms, panašiai kaip ir Vilniuje. Interneto svetainėje www.linz09.at informuojama, kaip jas pateikti be ypatingų formalumų. Džiugu, kad gauname vis daugiau pasiūlymų iš Lietuvos. Iki šiol pateikta apie 900 projektų, dabar svarstome, kaip 68 iš jų įgyvendinti. Srautą palaiko naujai pateikiami projektai.

Kultūros sostinės programos „Lincas ‘09“ logotipas – skaitmenys 0 ir 9, stilizuoti kaip taškas ir kablelis, – susilaukė priekaištų dėl plagiato, nes panašus į daugiau nei dešimtmetį naudojamą „Jeunesse Musikalische Jugend Österreichs“ logotipą, kuriame taškas ir kablelis primena natas.

Priekaištai dėl plagiato nėra pagrįsti, šiaip ar taip, tai tik lygiagreti idėja. Siekdami abipusės naudos, planavome bendradarbiauti ir su „Jeunesse Musicale“. Programos „Lincas ’09“ logotipas labai vykęs, jį galima įvairiai plėtoti, galbūt ir kaip miesto ženklą po 2009-ųjų.

Vokietijos „Mittelbayerische Zeitung“ rašo apie pasakiškas sąlygas Lince, „dosnų programos biudžetą“, atskirai finansuojant miesto infrastruktūrą. Ar jaučiatės atsidūrę pasakų šalyje?

Tai skamba pernelyg pasakiškai. Tačiau 60 milijonų eurų biudžetas išties labai geras. Apie 60 proc. šio biudžeto bus skirta programos planavimui ir įgyvendinimui, 20 proc. – rinkodarai, iš jo bus apmokėtos personalo išlaidos ir biuro nuoma.

Daug kalbama apie ilgalaikiškumą. Ką tai konkrečiai reiškia ir kaip jo siekiama?

Visiškai paprasta: 2009 m. Lincas turi sužaisti Europos miestų „Čempionų lygoje“, o paskui iš jos neiškristi. Ir pasibaigus kultūros sostinės metams, pavyzdžiui, 2015 m., mieste turėtų jaustis 2009 m. gauti impulsai, – jis turėtų būti labiau internacionalus, susilaukti daugiau svečių, išlaikyti aukštesnį kokybės lygį kultūros ir kultūrinio turizmo srityje.

Ar politika daro įtaką kultūros sostinės programai?

Iki šiol politika neturėjo jokios įtakos meniniams direkcijos sprendimams. O tai, kad politikai per kontrolės tarybą prižiūri ribotos atsakomybės bendrovės „Lincas 2009“ veiklą, ne tik natūralu, bet ir prasminga.

Išskyrus į laikrodį panašią švieslentę, rodančią dienas, likusias iki 2009-ųjų, Lince nesimato jokių kultūros sostinės ženklų, tokių kaip kultūriniai plakatai ir autobusai bei troleibusai Vilniuje...

Mūsų kampanija prasidės vėliau, ką tik pradėjo darbą informacijos sklaidos agentūra. Manome, 2009-ųjų „adventas“ neturėtų išsikvėpti pernelyg anksti.

Jei kultūros sostinės metai laikomi ne įvykiu, o procesu, ilgalaikiškumo požiūriu turbūt reikėtų aktyvumo ir iki 2009-ųjų?

Be abejo. Šiais metais Lince įvyks keturi didžiuliai renginiai, pradedant tarptautiniu kino festivaliu „Crossing Europe“ balandį ir meno projektų prezentacija miesto vitrinose „Meną – į miestą“ gegužę. Birželį koncertinį turnė laivu Dunojumi iki Juodosios jūros pradeda tarptautiniu mastu žinomas austrų muzikas Hubertas von Goisernas. Taip pat birželį Lince įvyks Tarptautinis integracinis kultūros festivalis sicht:wechsel, jame bus pristatomas žmonių su negalia menas. Lincas yra vienas iš partnerių organizuojant visus keturis renginius.

Ko tikitės iš verslo partnerių?

Turime aiškią rėmimo koncepciją ir gauname labai konkrečių pažadų iš Linco ir Aukštutinės Austrijos pramonininkų. Nebus vieno generalinio rėmėjo. Tariamės su firmomis dėl konkrečių projektų rėmimo. Tikimės penkių-šešių pagrindinių rėmėjų. Verslo plane iš pradžių buvo numatyti du milijonai eurų privataus kapitalo, atrodo, šią sumą viršysime.

Ar ribotos atsakomybės bendrovė „Lincas 2009“ atsakinga ir už turizmo koncepciją?

Nesteigiame atskiro turizmo skyriaus, tačiau nuo pat pradžių labai glaudžiai bendradarbiaujame su Linco turizmo federacija, Aukštutinės Austrijos turizmo ir Austrijos reklamos agentūromis. Antai rengiama bendra bilietų įsigijimo 2009-iesiems sistema, juos bus galima užsisakyti ir per mūsų svetainę. Kovo 7–11 d. pirmą kartą atstovausime Lincui reikšmingoje tarptautinėje turizmo mugėje ITB Berlyne (Internationale Tourismus-Fachmesse Berlin), kur dalyvausiu keliose spaudos konferencijose. Žinoma, pagrindinis akcentas šioje mugėje planuojamas 2008 m., kai kartu pristatysime Vilnių ir Lincą. Nenoriu užbėgti už akių naujajam Linco turizmo direktoriui, pradėsiančiam eiti savo pareigas nuo balandžio, tačiau manau, kad ateinančiais metais Lincui bus atstovaujama ir tarptautinėje turizmo mugėje „Vivattur“ Vilniuje.

Oficialiai pradėjote savo veiklą Lince prieš pusantrų metų. Koks būtų balansas?

Lygiai prieš 15 mėnesių. Balansas: daug padaryta, o padaryti reikia dar daugiau. Dabar mieste jau visuotinai pripažįstama, kad projektas „Lincas ’09“ – daugiau nei festivalio organizavimas, kad tai yra miesto raidos projektas. Vis dėlto tokių projektų tempai labai lėti, trūksta laiko.

Ar jaučiate Linco gyventojų susidomėjimą?

Taip, didesnį, nei tikėjomės. Tai susiję ir su tuo, kad Gracas, tapęs Europos kultūros sostine 2003 m., labai pagarsėjo.

Kas Jums asmeniškai reikštų kultūros sostinės metų sėkmę?

Atsakysiu labai subjektyviai: jei Martinas Helleris ir aš būsime pakviesti kaip garbės svečiai į 2012 m. planuojamą Linco muzikinio teatro atidarymą, man tai reikš mūsų darbo įvertinimą.

Jūsų viešnagė Vilniuje nebuvo ilga. Ar per pokalbius su programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rengėjais sutarėte ką nors konkretaus?

Kolegės iš Vilniaus puikiai organizavo mano apsilankymą, už ką esu labai dėkingas. Daugeliu klausimų susitarėme labai konkrečiai. Per 16 valandų susitikau su aštuoniais potencialiais projektų partneriais, pateikusiais labai įdomių idėjų, tarp jų – su kino festivalio „Scanorama“ direktore dr. Gražina Arlickaite, Kauno dramos teatro direktore Ina Pukelyte, Lietuvos dailės muziejaus atstove Ieva Dilyte. Vilniaus komanda labai profesionali ir kompetentinga. Esu įsitikinęs, kad vieni iš kitų galime daug pasimokyti. Balandį vėl susitiksime Esene, 2010 m. Europos kultūros sostinėje, o gegužę – veikiausiai Lince. Esu nusiteikęs optimistiškai, manau, kad įmanoma bendra Vilniaus ir Linco programos dalis.

Kaip vertinate tai, kad Europos kultūros sostinės statusas suteikiamas dviem miestams, ir ko palinkėtumėte Lincui ir Vilniui?

Vilnius bet kuriuo atveju bus ypatingas Linco partneris – tikėkimės, ir po 2009 metų. Juk esame pirmieji, užmezgę oficialų „romaną“ tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ Europos Sąjungos narių.

Kalbėjosi Judith Lewonig

Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė