Žodžių pynė Profesoriui

Povilas Gylys M. Raškovskio nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje Josepho Haydno oratorija „Pasaulio sukūrimas“ buvo paminėtas dirigento, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus ir studijų prorektoriaus Povilo Gylio kūrybinės ir pedagoginės veiklos 40-metis. Dalyvavo profesoriaus vadovaujami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choras bei choras „Vilnius“, taip pat Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistai Asta Krikščiūnaitė, Audrius Rubežius, Ignas Misiūra. Dirigavo jubiliatas, kurio, šiemet atšventusio 60 metų jubiliejų, veiklai nusakyti toli gražu neužtektų muzikos skilčiai skiriamų puslapių.

Pagrindiniai itin kūrybiškos P. Gylio biografijos faktai – choro dirigavimo studijos LMTA pas prof. A. Budriūną ir H. Perelšteiną, aspirantūra Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, stažuotė Vienos muzikos ir scenos meno aukštojoje mokykloje, vadovavimas vyrų chorui „Varpas“ (1973–1975), Vilniaus universiteto akademiniam chorui (1976–1981), Lietuvos muzikų draugijos kameriniam mišriam chorui (1988–1993), Lietuvos televizijos ir radijo valstybiniam chorui (1981–1988), parengiant daug stambios formos sudėtingų partitūrų ir reikšmingai papildant Lietuvos radijo fonotekos fondus (30 kantatinio-oratorinio žanro ir apie 450 kūrinių a cappella įrašais), vadovavimas LMTA Choro studijai (1988–2005) ir Choro dirigavimo katedrai (1995–2005), koncertai, festivaliai ir konkursai Lietuvoje bei užsienyje, vadovavimas ir dirigavimas Pasaulio lietuvių dainų ir Baltijos šalių „Gaudeamus“ šventėms, LMTA studijų prorektoriaus pareigos (nuo 2005) – vis dėlto negali gyvai atspindėti įdėto didžiulio triūso, su atsidavimu dirbant pedagoginį darbą. Profesorius P. Gylys parengė daugiau nei 40 chorvedžių; pačių ugdytinių prisiminimai byloja reikšmingiau už įspūdingus faktus.

Edita Bagdonaitė, LMTA dėstytoja: „Profesorius Povilas Gylys man yra dėstytojo idealas; didžiule pedagogine kultūra pasižyminti asmenybė. Studentai ne visuomet būdavo teisūs, tačiau jis mokėdavo labai korektiškai pasakyti tiesą nepakeldamas balso. Griežtas, bet teisingas, nesileisdavęs į kompromisus. Drausmė jam – natūralus dalykas, kadangi jis pats labai pareigingas. Pamenu, esu gavusi papeikimą, kai besimokydama I kurse nesudalyvavau koncerte – pabėgau, kadangi reikėjo tuo metu koncertuoti su kitu choru...

Puikus pedagogas, labai aiškiai išdėstantis medžiagą. Inteligentiškas ir supratingas žmogus, niekada nesumenkindavęs studentų. Nesakydavo, kad nesugebi, sakydavo – „tu gali, bet nepadarei“. Išugdė pasitikėjimą savimi, už tai jam esu labai dėkinga; jo dėka pamilau šią specialybę (dabar pati dirbu ansamblinio dainavimo dėstytoja). Mokėjo labai gerai planuoti laiką ir to mokė studentus. Ugdydavo ne bausmėmis, bet įtaigos dovana.“

Ramojus Skirsgilas, garso režisierius: „Labai reiklus ir kartu sugebantis rasti priėjimą prie kiekvieno studento, pamatyti studento, kaip menininko, polėkį. Aš buvau toks, kuriam nelabai tinka tai, kas sakoma. Profesorius yra puikus senosios muzikos meistras, o aš buvau „padūkęs“, man labiau rūpėjo šiuolaikinė muzika, tačiau profesorius sugebėjo rasti su manimi bendrą kalbą. Kartą P. Gylys norėjo, kad diriguočiau Renesanso epochos kūrinį, o aš „išsikovojau“ diriguoti XX a. muziką... Įvairiapusiška asmenybė, išmokiusi ir mane matyti kelis to paties dalyko aspektus. Išugdė reiklumą sau pačiam ir lankstumą, kuris dabar labai padeda mano darbe.

Su profesoriumi P. Gyliu bendravau ir po studijų, kadangi buvau choro laborantu. Esu dėkingas, kad jis man suteikė galimybę ilgiau išgyventi nevienadienius dalykus, išliekantį meną. Branginu profesoriaus įskiepytas tikras vertybes, kurios suteikia didesnę prasmę kasdienybei net ir dirbant su choro dirigavimu nesusijusį darbą.“

Renata Deltuvienė, mokytoja ekspertė: „Mano gyvenime tai – labai ypatingas žmogus. Niekada nesu girdėjusi jo pakelto balso. Nepaprastai aukštos vidinės kultūros, išprususi, taktiška asmenybė. Vieną kartą I kurse leidau sau nepasiruošti paskaitai. Tuomet labai griežtu tonu, tačiau korektiškai man buvo pasakyta: „Eikite ir šiek tiek pastudijuokite“. Užteko vieno karto – buvo labai gėda, ir daugiau niekada neleidau sau ateiti nepasiruošusi.

Profesoriaus P. Gylio darbo metodika yra puiki. Labai tvarkingai ir suprantamai išaiškina dirigavimo techniką. Išmokė diriguoti taip, kad kolektyvas suprastų kiekvieną mostą. Koncertai, kelionės su profesoriumi paliko labai šiltus, pačių gražiausių spalvų prisiminimus. Ir šiandien man įdomu dirbti su choru, nes profesorius įskiepijo aiškią metodiką ir išmokė geros dirigavimo technikos.“

Nerijus Andrijauskas, choro dainininkas: „Pas profesorių P. Gylį baigiau chorinio dirigavimo magistratūrą, dirbau jo vadovaujamame chore „Vilnius“. Profesorių atsimenu kaip puikų savo srities profesionalą, reiklų ir principingą specialistą. Jis suteikė daug neįkainojamų žinių apie chorinės muzikos raidą Lietuvoje, nūdienos chorinės muzikos tendencijas.“

Buvę profesoriaus P. Gylio studentai apie savo pedagogą atsiliepė labai pagarbiai ir šiltai, paminėdami jo reiklumą, korektiškumą, profesionalumą ir aukštą vidinę kultūrą. Linkime profesoriui P. Gyliui išugdyti dar ne vieną chorvedžių kartą ir sėkmingai įgyvendinti naujus kūrybinius sumanymus.