Madonna persirengia Kristumi

Lietuvos žiūrovams irgi ne paslaptis, kad daugelis žmonių yra pasiruošę išsiniekinti visais įmanomais būdais, kad tik patektų į „tą dėžę“ (televiziją). Ypač tam tinka vis įvairesni ir įvairesni „realybės šou“ bei „pokalbių šou“. O jeigu į didįjį ekraną – tai juk dar geriau: ne tik visas kaimas, bet ir visas pasaulis mane pamatys! Be abejo, šis troškimas egzistuoja visame daugiau ar mažiau civilizuotame pasaulyje. Kai kurie paskui, patys pamatę save, supranta, kad nelabai yra ko didžiuotis tuo savo pasirodymu, tačiau dauguma, manau, lieka visiškai patenkinti, viešai „atvėrę savo sielas“. Nebent kas nors draugiškai pakiša jiems mintį, kad jie ne tik turėtų būti labai nepatenkinti savo įvaizdžiu ekrane, bet ir galėtų iš to pasipelnyti.

Daugybė tokių patarėjų (žinoma, besitikinčių ir sau nemažo kąsnio) atsirado itin sėkmingai pasirodžius filmui „Boratas“. Advokatai puolė aiškinti „paprastiems žmonėms“, apsikvailinantiems filme, kad jie ne patys apsikvailino, o buvo apkvailinti, kad ne patys išsidavė esantys rasistai, seksistai, antisemitai ir t.t., o tiesiog buvo parodyti neteisingoje šviesoje, ir už tai turėtų reikalauti satisfakcijos. Štai, pavyzdžiui, toks vienarankis Todorachė iš Rumunijos kaimo filme „Boratas“ savo noru vaidino kazachą iš gimtojo Borato kaimo. Jam prie bigės buvo pritaisytas guminis sekso žaislas. Dabar Todorachė sako – savo advokatų balsu, – kad „neteisinga yra šitaip eksploatuoti neturtingų žmonių nelaimes ir iš jų šaipytis“, ir kelia filmo kūrėjams bylą, ir ne bet kur, o Manhetene, ir, būdamas vargšas tamsus kaimietis, reikalauja atlyginti moralinę žalą, ir nori nei daugiau, nei mažiau, o trisdešimties milijonų dolerių. Tai gal jėga jam tą guminį daiktą prie bigės pritaisė? Ar gal slapta, kad jis jo visiškai nepastebėjo, kol vyko filmavimas? Dabar, kai filmas gauna didžiules pajamas, rumunai iš „gimtojo Borato kaimo Kazachstane“ susizgribo, kad jiems neva buvo pasakyta, jog filmuojamas „dokumentinis filmas apie didžiulį skurdą Rumunijoje, teisingai atspindėsiantis jų gyvenimus“ (su sekso įrankiu, pritaisytu prie bigės!?), o iš tikrųjų, girdi, filmas parodo rumunų kaimiečius kaip „prievartautojus, abortininkus, prostitutes, vagis, rasistus, kvailelius, ir/arba stuobrius“. Palaukit, betgi visa tai Kazachstane, o ne Rumunijoje!

Tuo tarpu Londone dainininkė Madonna pamėgino „perspjauti“ pasaulio čempioną šioje srityje Michaelą Jacksoną vizualiniu savo koncerto apipavidalinimu ir savo pačios vaidmeniu jame. Kai Jacksonas prieš kelerius metus koncerto metu pateikė save publikai kaip vienintelį pasaulio išgelbėtoją, kitaip sakant, J. Kristų, atrodė, kad toliau jau tikrai nebėra kur. Ir teisingai atrodė. Nebebuvo. Nuo to karto jokioje scenoje jis daugiau ir nepasirodė. Taigi nebelikus konkurentų ar bent jau iki antrojo atėjimo, J. Kristaus vaidmenį perėmė Madonna. Savo koncerto Londone metu ji nusileido į sceną nukryžiuota ant žėrinčio veidrodinio kryžiaus, apsitaisiusi erškėčių vainiku, kraujo lašais ant kaktos, raudona palaidinuke, rudomis aksomo kelnėmis, raudonu lakuotos odos diržu ir aukštaauliais batais. Ekrane pasirodė žodžiai iš Šventojo rašto: „Aš buvau nuogas(-a), ir tu davei man drabužių, aš buvau ligotas(-a), ir tu mane pagydei“. Kaip pirštu į akį! Bet katalikai bus labai nepatenkinti.

O ką tuo tarpu katalikai? Ogi svarsto, kad galbūt, tik galbūt, galėtų išduoti leidimą naudotis sargiais kai kurioms vedusioms poroms, tik tuo atveju, jei vienas iš sutuoktinių serga AIDS. Labai ačiū už tokį rūpestį. Ne, dar per anksti dėkoti. Nes dar nežinia, kaip nuspręs, gali ir apsigalvoti.