Muzika

Koncertuoja Rusijos menininkai

Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru muzikavo dirigentas Valerijus Ovsianikovas ir pianistas Arkadijus Sevidovas

Inga Korlychanova

Lapkričio 24-osios vakarą Vilniuje koncertavo Rusijos menininkai. Klasikinės muzikos melomanus, gausiai susirinkusius Vilniaus kongresų rūmų salėje, žavėjo pasaulyje pripažinti atlikėjai – dirigentas Valerijus Ovsianikovas ir pianistas Arkadijus Sevidovas, muzikavę su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius).

Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos ir Gnesinų muzikos akademijos profesorius, Rusijos liaudies artistas, daug koncertuojantis pianistas Arkadijus Sevidovas jau ne pirmą kartą lankosi Vilniuje. Jis kelis kartus su savo studentais dalyvavo tarptautiniame projekte „Kultūros dialogas“, kurį sėkmingai organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Gnesinų muzikos akademija, Maskvos P. Čaikovskio valstybinė konservatorija ir Slavų tradicinės muzikos mokykla. Dar studijų metais pianistas laimėjo I premiją ir laureato vardą SSRS muzikos atlikėjų konkurse (1970), IV premiją prestižiniame IV tarptautiniame P. Čaikovskio pianistų konkurse. Šiuo metu A. Sevidovas koncertuoja įvairiuose Rusijos miestuose ir užsienyje, rengia rečitalius garsiausiose pasaulio koncertų salėse, nuolat dalyvauja S. Rachmaninovo festivalyje.

Pianisto repertuaras nepaprastai įvairus – nuo baroko epochos kompozitorių J.S. Bacho ir G.F. Händelio kūrinių iki šiuolaikinės muzikos. Ypač A. Sevidovas mėgsta skambinti rusų romantikų – P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, A. Skriabino – kūrinius. Jo koncertai Rusijoje labai vertinami, kiekvienas jų tampa svarbiu įvykiu. Pianistų kalboje yra net įsitvirtinusios sąvokos „Sevidovo maniera“, „Sevidovo intonacija“. Taigi vilniečiai irgi turėjo galimybę pasiklausyti „pianisto, sukūrusio savo muzikinį pasaulį“ (taip apie jį rašė japonų spauda). Pirmoje koncerto dalyje solistas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo V. Ovsianikovas, atliko vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui d-moll, op. 15. Šiandien šį koncertą pianistai dažnai įtraukia į savo repertuarą, nors kūrinys neiškart pripažintas tikru šedevru. Skambindamas Brahmsą A. Sevidovas tarsi realizavo kompozitoriaus siekį fortepijoną visiškai sulieti su orkestru ir padaryti jo dalimi. Sulig pirmaisiais orkestro akordais klausytojai atsidūrė J. Brahmso sukurtame stebuklingame, fantazijų ir meilės kupiname pasaulyje. Lengvai, vos pastebimai įstojo pianistas. Salėje tvyrojo tyla – nė karto nesuskambo mobiliojo ryšio telefonai, niekas nekosėjo ir nesišnabždėjo. Stulbino pianisto virtuoziškumas, kai laisvai besikeičiančiais rankų judesiais buvo kuriami gyvi pulsuojantys vaizdai. Taip pat žavėjo ir stebino santūri solisto laikysena. Sudėtinga virtuozinė fortepijono partija buvo atlikta itin lengvai, lyg vienu atsikvėpimu. Jis skambino įsiklausydamas į kiekvieną detalę, skoningai žaisdamas kontrastais, panardindamas visus į ramių ir veržlių vaizdinių kaitą. Nepastebimai praskriejo valanda. Patiriamu džiaugsmu ir įkvėpimu pianistas užkrėtė ir auditoriją: nuskambėjus kūriniui salė ilgai plojo stovėdama. Arkadijus Sevidovas du kartus grįžo į sceną keliomis pjesėmis pratęsti romantinės muzikos vakarą.

Antroje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kaip ir dera aukšto lygio kolektyvui, puikiai pagrojo Sergejaus Rachmaninovo „Simfoninius šokius“, op. 45. Tai paskutinis S. Rachmaninovo stambus kūrinys, sukurtas 1940 m. emigracijoje. Orkestrą tą vakarą valdęs Valerijus Ovsianikovas yra kviečiamas diriguoti įvairiems Rusijos ir užsienio šalių simfoniniams orkestrams. 1997 m. tapo kviestiniu Londono Karališkojo operos teatro „Covent Garden“ dirigentu, vėliau – Švedijos karališkosios operos ir Bavarijos valstybinio operos teatro Miunchene dirigentu. V. Ovsianikovas dažnai diriguoja ir Sankt Peterburgo Marijos teatre.

Palyginti neretai Lietuvoje skambantys „Simfoniniai šokiai“ buvo atlikti išryškinant kompozitoriaus vėlyvojo laikotarpio skausmingus išgyvenimus, nostalgiją, tragizmą. Ypač galingai skambėjo tutti epizodai, efektingai tą vakarą intonavo mušamieji ir pučiamieji instrumentai. Publika koncertavusiesiems karštai dėkojo ovacijomis.