Kine viskas turi baigtis gerai

„Pokštas“

Kartais prisimenu nežinia kokia proga perskaitytą Bertolto Brechto frazę: „Įėjo istorija ir atsisėdo neteisybės pusėje“. Ši frazė puikiai tinka Marco Bellocchio filmui „Sveika, naktie“ (BTV, 3 d. 22.05), kuris remiasi tikrais Aldo Moro pagrobimo faktais. ...Roma, 1978-ieji. Jauna moteris Kjara (Maya Sansa) įsikrausto į naują butą. Iš pirmo žvilgsnio jos gyvenimas – paprastas, pilnas rutinos. Tačiau jos vaikinas Encas mano, kad Kjaros ramybė ir susitvardymas kažką slepia. Iš tikrųjų Kjara yra teroristinės organizacijos „Raudonosios brigados“, kuri rengiasi pavogti buvusį Italijos premjerą, narė.

Filmo įvykiai rodomi Kjaros – kartais sutrikusios, kartais atsidūrusios ties svajonių ir tikrovės riba, akimis. Po sėkmingos pagrobimo operacijos šalį apima krizė. Tačiau bėgant laikui auga ir įtampa tarp teroristų. Kaip ir jų auka, jie įkalinti mažame bute. Ima ryškėti ir idealistės Kjaros abejonės. Ji pradeda abejoti savo poelgiais...

„Sudie, naktie“ – intymus filmas, jei prisiminsime, kad 7-ajame dešimtmetyje Marco Belocchio buvo vienas maištingiausių kinematografininkų, kontroversiškųjų „Kumščių kišenėje“ autorius, agresyviosios kontrkultūros skelbėjas. Tačiau režisierius atsisako moralinių vertinimų, jo tikslas – formuluoti klausimus. Kartu tai ir labai gražus kino plastikos požiūriu kūrinys.

Kita būsimos savaitės retenybė – Jaromilo Jirešo „Pokštas“ (LTV, 6 d., 23.10). Filmas sukurtas 1968 m. pagal jauną autorių Milaną Kunderą tarptautiniu mastu išgarsinusį romaną. Jirešas tuomet jau buvo vienas garsiausių čekų Naujosios bangos kūrėjų – 1963 m. jo debiutinis cinéma-véritč stiliumi sukurtas lyriškas filmas „Riksmas“ tapo svarbiu kino įvykiu. „Pokštas“ yra „Riksmo“ priešingybė, nes režisierius siekė atskleisti dvasiškai ir moraliai pažeistą visuomenę. Įdomu, kad tarsi norėdamas pabrėžti šio filmo psichologizmą, nedideliam vaidmeniui Jirešas pakvietė vieną svarbiausių to meto čekų kino figūrų – režisierių Evaldą Schormą (jis vaidina Kostką). Filmo herojus Liudvikas kažkada nusiuntė savo merginai atviruką, kuriame parašė: „Optimizmas – opiumas liaudžiai. Sveika dvasia dvelkia bukumu. Tegyvuoja Trockis!“ Draugė nunešė atvirutę į partijos komitetą, Liudvikas buvo išmestas iš universiteto ir atsidūrė kariuomenėje. Vėliau jis buvo reabilituotas, bet nesugebėjo atsikratyti praeities išgyvenimų naštos. Todėl nusprendė atkeršyti vienam savo budelių, suvedžiodamas jo žmoną. Tačiau budeliui kerštas išėjo tik į naudą, nes jis jau seniai turėjo kitą moterį. Liudvikui ir jo tikrajai aukai baigsis blogiau...

Po 1968-ųjų Jirešas liko Čekoslovakijoje, sukūrė vaidybinių, dokumentinių, televizijos filmų, bet ankstyvieji, ko gero, patys geriausi.

Vieną svarbiausių pokario britų filmų sekmadienį parodys LTV2 (3 d. 18.05). Tai Charleso Dickenso romano ekranizacija – Davido Leano „Didieji lūkesčiai“ (1946). Beje, tai ir vienas geriausių britų klasiko filmų. Ekranizuodamas knygą, Leanas pasirinko beveik pasakos konvenciją, sumaniai pabrėždamas visa tai, kas Dickenso prozoje yra groteskiška ir keista. Ypač pavykusi yra pirma filmo dalis, kurioje rodoma herojaus vaikystė. Puikius vaidmenis filme sukūrė Jean Simmons ir Alecas Guinessas. Net ir praėjus dešimtims metų, filmas nepraranda savo žavesio. Į tai atkreipė dėmesį ir garsioji amerikiečių kritikė Pauline Kael. Ji rašė: „Leanas sugeba perteikti specifišką Dickenso atmosferą, nors filmas ir pernelyg išdailintas, kaip dovanai skirtas prabangus klasikos leidinys“.

„Didieji lūkesčiai“

LNK „Snobo kinas“ (7 d. 22.40) parodys retai prisimenamą vieno didžiųjų šių dienų kūrėjų Peterio Weiro filmą „Bebaimis“ (1993). Nors tai ir nėra pats geriausias režisieriaus filmas, siūlyčiau jo nepražiopsoti. Pasakojimas apie du iš lėktuvo katastrofos išsigelbėjusius, bet skaudžius praradimus išgyvenančius žmones (pagrindinius personažus suvaidino Jeffas Bridgesas ir Isabella Rossellini), negalinčius grįžti į normalų gyvenimą, yra prisodrintas tikros mistikos, kuri Weiro filmuose siejasi pirmiausia su būtinybe suvokti save, savo tikruosius norus ir poreikius.

LTV (2 d. 23.30) parodys ne patį geriausią ir kito mano mėgstamo režisieriaus – prancūzo Olivier Assayaso – filmą „Projektas „Demonas-meilužis“ (2002). Filmas pasakoja apie milžinišką tarptautinę korporaciją, kuri ima derėtis su japonais dėl pornografinių manga filmų gamybos. Filmo herojai – pramoniniai šnipai, turtuoliai, erotomanai, o veiksmas net persikelia į kibererdvę. Žodžiu, nieko iš to, kas žavėjo ankstesniuose režisieriaus filmuose. Žavėjo intymi atmosfera, subtilios režisieriaus, buvusio „Cahiers du cinema“ kritiko, kino istorijos aliuzijos, autobiografiškumas. Užtat su kaupu visokiausių šiuolaikinio kino blizgučių ir tarptautinių žvaigždžių – Connie Nielsen, Chloe Sevigny, Gina Gershon, Charles’as Berlingas ir net aliuzijų į Lyncho ar Cronenbergo kiną. Be abejo, Assayasas įrodo savo puikius kino stilisto sugebėjimus, neatsitiktinai filmas atsidūrė Kanų kino festivalio konkurse.

Tačiau jei jus, mieli skaitytojai, staiga apleis visokios intelektualinės ambicijos ir pretenzijos ir jūs leisite sau pailsėti nuo būtinybės būti nepriekaištingu snobu, neapsiriksite įsijungę kitokio pobūdžio klasiką – kad ir 1987 m. Johno Carpenterio „Tamsos princą“ (BTV, 2 d. 22.45) apie grynojo blogio atsibudimą. Iš naujesnių žiūrėjimo malonumų, žinoma, ir vėl rekomenduosiu Briano De Palma filmą „Misija neįmanoma“ (LTV, 3 d. 21 val.), juolab kad tai tikras stiliaus grynuolis, bei smagią avantiūrinę komediją – Gore’o Verbinskio „Karibų piratų“ pirmąją dalį per TV3 (1 d. 20.15). Siurprizas laukia ir romantiškosios Juliette Binoche gerbėjų. 2002 m. Danielle Thompson sukurtoje komedijoje „Laiko skirtumas“ (LTV2, 4 d. 22.10) aktorė vaidina nuo vyro pasprukusią stilistę, kuri per oro uosto darbuotojų streiką atsiduria viename viešbučio kambaryje su iš Amerikos atskridusiu restorano savininku (Jean Reno). Be abejo, iš pradžių jie abu nepatiks vienas kitam: kvaila moterytė ir pasipūtęs snobas, abu norės atsikratyti vienas kito, įrodinės vienas kitam savo gyvenimo tiesą. Bet juk mes gerai žinome, kuo baigiasi tokios atsitiktinės pažintys. Bent jau kine.

Jūsų – Jonas Ūbis