Žvalgantis po muzikinę Europą

Europos didmiesčiuose koncertų sezonui pradedama rengtis anksti. Rugsėjo pirmosiomis savaitėmis jau parduoti bilietai net ir į spalio mėnesį vyksiančius, nuo pavasario žinomus Paryžiaus nacionalinės operos spektaklius Garnier ar Bastilijos rūmuose. Apie du šimtai muzikantų groja abiejuose rūmuose vykstančiuose renginiuose. Sezono metu įvyksta arti 300 renginių. Bilietų kainos atrodo solidžiai. Tačiau įvairiems žmonėms lanksčiai taikomos 15, 20 procentų nuolaidos. Jei nori, gali stovėdamas pažiūrėti spektaklį ir už penkis eurus.

Teatras ypač dėmesingas jauniems žmonėms, studentams. Rengiamos edukacinės programos, ieškoma ryšių su mokymo institucijomis. Jau parengta operos universiteto programa, jos klausytis susirenka daug norinčiųjų. Pasakojimai apie įvairių epochų muziką, atlikėjus ar istorinius spektaklius iliustruojami filmų fragmentais, garso ar vaizdo įrašais, nuotraukomis.

Visoje Europoje naudojama Lietuvoje gerokai primiršta abonementų sistema. Paryžiaus Nacionalinė opera siūlo įvairius abonementus: vienas jungia teatre rengiamus šokių spektaklius, kitas – instrumentinės muzikos rečitalius ar simfoninius koncertus. Gera praktika, kuri gyva ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje – operos teatro orkestras neužsidaro orkestrinėje duobėje, bet pasirodo atlikdamas sudėtingą simfoninę muziką. Taip kolektyvas skatinamas išlaikyti aukštą profesinį lygį, ambicingai imtis koncertinių programų.

Šį sezoną visi Europos kultūros centrai ryškiausiai akcentavo Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrybą. Didžiausią smalsumą kelia Gustavo Kuhno W.A. Mozarto kūrinių interpretacijos. Puošniuose Garnier rūmuose sezonas prasidėjo W.A. Mozarto opera „Tito gailestingumas“. Rodomos ir „Visos jos tokios“, G. Donizetti „Liučija di Lamermur“, „Meilės gėrimas“, R. Strausso „Salomė“ (numatytas ir „Rožių kavalierius“), H. Berliozo „Trojėnai“, J. Halévy „Žydė“, B. Bartóko „Hercogas Mėlynbarzdis“, L. Janįčeko „Makropulo receptas“, G. Verdi „Kaukių balius“, „Traviata“ ir „Simonas Bokanegra“. Šokių spektakliai statomi pagal įvairiausią muziką: F. Chopino („Dama su kamelijomis“), E. Lalo, A. Schnittke’s, I. Stravinskio („Apolonas ir mūzos“), F. Schuberto, Ph. Glasso, K. Jenkinso kūrinius.

Per mėnesį kiekvienoje salėje ketinama parodyti nuo dešimties iki penkiolikos spektaklių. Vieno pavadinimo veikalas eksploatuojamas penkis, septynis kartus paeiliui. Spektakliuose dominuoja Prancūzijos atlikėjai. Diriguoja Pierre’as Thibaud, Pierre’as Pierlot, Maurice’as Allard’as, Gilbert’as Audinas, Joana Matkowska ir kiti. Tačiau ir kurti baleto, operos spektaklius, ir juose dalyvauti kviečiami įvairių šalių menininkai. Nemažai rusų. Pavyzdžiui, „Salomės“ režisierius – Levas Dodinas, choreografas – Jurijus Vasilkovas. Ne vieną spektaklį diriguoja Valerijus Gergijevas, Aleksandras Lazarevas, spektakliuose turėtų dainuoti Jevgenijus Nikitinas, Jelena Zaremba, Nikolajus Didenko, Dmitrijus Chvorostovskis, Aleksandra Zamoiskaja, Jekaterina Gubanova.

Žvelgiant į pristatomus spektaklius, akys kliūva už įžymybių pavardžių. Netikėta buvo W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ reklamoje išvysti Doną Alfonsą dainuosiant žavųjį 65-erių Ruggero Raimondi. R. Strausso „Rožių kavalieriuje“ Oktaviano partiją sukūrė Vaselina Kasarova, Eleazarą interpretuos amerikiečių tenoras Neilas Shicoffas, Simono Bokanegro vaidmenyje pasirodys D. Chvorostovskis, „Kaukių baliaus“ Rikardo partiją dainuos Marcelo Alvarezas, Idomenėją įkūnys Ramonas Vargas, o Žermoną G. Verdi „Traviatoje“ – žinomas mocartistas, belgų baritonas José van Damas, su kuriuo W.A. Mozarto kūrinius kartu yra rengęs Saulius Sondeckis.

Aišku, įdomios turėtų būti naujosios muzikos atlikėjo, dirigento Sylvaino Cambrelingo parengtos H. Berliozo, G. Verdi, o ypač – W.A. Mozarto kūrinių traktuotės. Juolab kad solistėmis numatytos Angela Gheorghiu ir Christine Schäfer. Paryžiečiai melomanai ir gausybė šios „Europos menų sostinės“ svečių, tarp kurių daugiausiai bilietus pusmečiui į priekį užsisako japonai, išvys ir W.A. Mozarto, R. Strausso bei J. Brahmso kūrinius simfoniniame koncerte diriguosiančią XX a. įžymybę – 77-erių vokiečių dirigentą Christophą von Dohnanyi.

Europos muzikinis gyvenimas po vasaros štilio atgijo. Liuksemburge baigiasi teatrų festivalis. Drezdene labai intensyvų sezoną pradėjo Kryžiaus bažnyčios choras (Kreuzchor) ir muzikinio gyvenimo šioje bažnyčioje organizatorius Holgeris Gehringas, Moterų bažnyčios (Frauenkirche) vargonininkas Samuelis Kummeris ir kartu vargonuojanti Irena R. Budrytė-Kummer. Briuselyje prasidėjo jaunųjų džiazo dainininkų konkursas. Amsterdamo operos teatre ruošiamasi parodyti Jossi Wielerio ir Sergio Morabito statomą Lorenzo da Ponte’s ir W.A. Mozarto operų trilogiją: „Visos jos tokios“, „Don Žuanas“ ir „Figaro vedybos“. Kur pažvelgsi, skamba Mozarto muzika, kuri, akivaizdu, yra deramai ir įtikinamai pristatoma ne tik muzikinei bendruomenei. Tai parodo, kaip veiksmingai gali būti sprendžiamos kultūros marketingo ir didžiojo meno propagavimo problemos. Visi ruošėsi jubiliejiniams genijaus metams.

Duris klausytojams jau atvėrė ne tik didžiosios teatrų scenos, bet ir jaukios kamerinės erdvės. Visuose menų centruose – Drezdeno, Berlyno, Vienos ar dar kitame – akivaizdžiai puoselėjama edukacinė veikla. Jauniems, dar neišprususiems klausytojams rengiami pokalbiai apie meną, operą. Tai suprantama – juk rūpestis šiandienio jaunimo kultūra nulems Europos ateitį.