Muzika

Salonuose – patriotinės dainos

Čiurlionio kvarteto ir Marijos Krupoves koncertas Taikomosios dailės muziejuje

Rita Nomicaitė

iliustracija
Marija Krupoves ir Čiurlionio kvartetas – Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Saulius Lipčius, Gediminas Dačinskas
M. Raškovskio nuotr.

Spalio 8 d. į Nacionalinės filharmonijos rengiamą koncertą Taikomosios dailės muziejuje naujai parengtos „Saloninės muzikos“ programos atlikėjai Marija Krupoves ir Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Saulius Lipčius) viliojo XIX a. Lietuvos dvarų muzika. Programos iniciatoriai – koncerto solistė, liaudies dainų atlikėja bei tyrėja dr. Marija Krupoves ir kvarteto altistas Gediminas Dačinskas. Pastarąjį kvarteto violončelistas S. Lipčius vadina „mūsų šniukštinėtoju“, nes dažniausiai būtent jis žiniatinklyje ar bibliotekose suranda svarbios informacijos.

Iš Vilniaus krašto kilusi folkloro tyrinėtoja M. Krupoves Varšuvoje yra apgynusi daktaro disertaciją apie Lietuvos lenkų liaudies dainas lietuvių ir baltarusių tautosakos kontekste. Dabar M. Krupoves Kultūrinių bendrijų studijų centre ir Vilniaus jidiš institute dėsto Lietuvos tautinių mažumų folklorą bei muzikos istoriją. Dainininkė koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Japonijoje, Kanadoje ir JAV, bendradarbiavo su Vakarų Vokietijos radiju, Lietuvos bei Lenkijos radiju ir televizija. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje yra dainavusi ir su Čiurlionio kvartetu.

„Šia programa norėtume atkreipti dėmesį į kosmopolitinę Vilniaus kultūrą ir joje klestėjusias saloninio muzikavimo tradicijas, kuriose susilydė įvairių tautų folkloras ir „suliaudėjusi“ profesionalių kompozitorių kūryba“, – G. Dačinską cituoja Filharmonijos spaudos tarnyba. Koncerte skambėjo S. Moniuszkos, M. Karłowicziaus, originalūs M.K. Oginskio opusai, S. Moniuszkos liaudies dainų aranžuotės bei keletas liaudies dainų.

Visos dainos atliktos originalo kalbomis.

Kitaip nei, regis, galima būtų tikėtis, per visą beveik pusantros valandos (be pertraukos) koncertą „pasitaikė“ tik trys meilės romansai. Žydų liaudies dainą „Bateliai“ atliko viena M. Krupoves, pritardama sau gitara; popietę pabaigė baladę primenanti „Svitezietė“ A. Mickevičiaus žodžiais ir Kauno apylinkėse užrašytas romansas „Mačiau angelą danguje“. Šio melodija primena romansą „Sėdėjau aš daržely, sėdėjau tarp gėlių, ir gėlės man pasakė...“ – o kad tai išties ta pati gaida, tik su skirtingais žodžiais, bisuodama patvirtino M. Krupoves, lietuviškai užtraukdama „…kad aš tave myliu“. Programoje dominavo romanso pavidalo lenkų karo dainos. Dar skambėjo lietuvių karo daina „Išjok, berneli“ ir baltarusių vestuvinė rauda, S. Moniuszkos ir V. Sirokomlės „Vakaro daina“.

Kvartetas pagriežė S. Moniuszkos ankstyvojo laikotarpio ilgus kvartetus F-dur, d-moll, pjeses „Verpėja“, „Lauko rožė“, M. Karłowicziaus pjesę „Nuliūdusiai“, M.K. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Didžiąją programos kūrinių dalį aranžavo primarijus J. Tankevičius. Kūrinių perdirbimus G. Dačinskas taip pat priskiria salonų kultūrai.

Kalbant apie atlikimą, norėtųsi akcentuoti „čiurlioniečių“ švelnutėlį humorą, išgautą nuoširdžiai perteikiant muzikėlės saldumą. M. Krupoves turi labai sodrų ir šiltą balsą; tokios specifikos vokalui itin svarbūs žemieji garsai, kurių šįkart truputį pritrūko (galbūt užtektų kūrinius transponuoti vienu tonu aukštyn).