Atviros Lietuvos fondui – 15

Sausio 25 d. Vilniaus rotušėje Atviros Lietuvos fondas kukliai ir oriai paminėjo savo veiklos 15-metį. Taigi Fondas beveik vienmetis su mūsų nepriklausomybe, su naujosios Lietuvos visuomenės kūrimosi pradžia. Per tuos nepriklausomybės metus santrumpa ALF tvirtai įaugo į visuomenės pokyčių kontekstą ir šiek tiek pasimiršo tik visai neseniai, kai Fondas, įgyvendinęs dideles ir reikšmingas programas švietimo, mokslo, kultūros, informacinės visuomenės, sveikatos apsaugos, verslo aktyvinimo ir kitose srityse, susiaurino savo veiklą. Neabejotina, kad be George’o Soroso finansuojamo Fondo iniciatyvų ši kaita būtų buvusi mažiau pastebima ir lėtesnė. Galima įvardyti ir finansinę ALF veiklos išraišką – 57 mln. USD, tačiau vargu ar įmanoma pasverti, keleriopai ši investicija atsipirko kuriantis Lietuvoje modernios piliečių visuomenės pradams. Pamėginti, žinoma, galima: per penkerius švietimo programos vykdymo metus išleista apie 600 vadovėlių ir mokymo priemonių, paramos susilaukė šimtai mokyklų bendruomenių, savo kvalifikaciją kėlė daugybė mokytojų ir mokyklų vadovų; programa "Atviros Lietuvos knyga" finansavo apie 400 leidinių, dabar sudarančių solidžią šiuolaikinės humanitarinės ir socialinės minties biblioteką; 5 tūkst. Lietuvos mokslininkų, medikų, kitų sričių specialistų, studentų stažavosi užsienyje, dalyvavo konferencijose, tarptautiniuose mokslo ir meno renginiuose. Tačiau svarbiausia, kad šios programos davė esminį postūmį minėtų sričių atsinaujinimui. Vargu, ar be projekto "Švietimas Lietuvos ateičiai" šiandien turėtume tokią išplėtotą vadovėlių leidybą, iniciatyvias mokyklų bendruomenes, be studijų programos – tiek pasaulinės patirties pasisėmusių mokslo ir meno žmonių.

Inicijuoti, duoti impulsą, regis, ir buvo svarbiausias ALF tikslas. Jis buvo pasiektas, ir tuo, matyt, aiškintinas dabartinis Fondo veiklos susiaurėjimas. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, galbūt jau pajėgiame patys kurti ir plėtoti pilietinę visuomenę, įveikdami pokomunistines mąstysenos, elgsenos, valdžios laikysenos traumas? Deja, kelerių pastarųjų metų įvykiai parodė, kad toli gražu ne. Net ir pačiam Atviros Lietuvos fondui buvo "atsidėkota" per "Respublikos" leidinių grupę paskleista absurdiško šmeižto kampanija. Simptomiška, kad ji buvo inspiruota ne prieš penkerius ar dešimtį metų, kada ALF poveikis visuomenei buvo gerokai pastebimesnis, bet dabar, kai Fondo iniciatyvos pasimiršo, kaip pasimiršta visi nesavanaudiški darbai.

Turbūt neatsitiktinai ALF sukaktuvių proga Rotušėje surengtos diskusijos tema buvo "Visuomenė ir valstybė dabarties Lietuvoje: demokratija kryžkelėje?" Joje dalyvavo ir žinomi intelektualai, politologai, žurnalistai, ir politinių partijų, valdančiųjų bei opozicinių, atstovai. Nuomonių būta įvairių, ir juodai pesimistiškų, ir rausvai optimistiškų, pastarosios labiau būdingos politikams praktikams. Nerimą keliantis klaustukas temos formuluotėje išlieka. Nelabai aiški ir paties ALF veiklos perspektyva. Apie tai artimiausiu metu ketiname paklausti Fondo valdybos pirmininką Virgį Valentinavičių. O šiandien – su gimtadieniu!

"7MD" inf.