Lietuviškas kinas Roterdamo tarptautinio kino festivalio naujųjų talentų programoje

Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, vyktančiame sausio 26 – vasario 5 d., bus parodyta daug lietuviškų filmų, įtrauktų į naują Tarptautinio Roterdamo kino festivalio naujų talentų programą ("HotSpots").

Ši programa sumanyta tik pernai, o ją pristatydami programos rengėjai teigia: "Imant atskaitos tašku režisierių arba garso ir vaizdo specialistų atradimą, ieškome unikalios aplinkos, tos "vietinės scenos", kur prasidėjo jų darbas. Tada bandome tai "importuoti", tik kiek supaprastintai. Tam tinka viskas: filmai, laidos, muzika, pasirodymai, teatras, mada, vaizduojamasis menas ir naujos komunikacijos priemonės. Kad ir kaip būtų, šiais laikais disciplinų samplaika tampa taisykle, o ne išimtimi, ypač tarp jaunų menininkų."

Visad ieškanti jaunų talentų (tai yra Tarptautinio Roterdamo kino festivalio tikslas), taip pat vis daugiau besidominti kontekstu, kuriame atsiranda menas, festivalio komanda ateinančius kelerius metus klaidžios po pasaulį ieškodama "karštų vietelių" – geografinių sankirtų, kur būtų galima rasti nepakartojamos kūrybinės energijos.

TRKF Naujų talentų programos sumanymas yra leisti Roterdamo žiūrovams festivalio metu pasijusti "perkeltiems" į vietą, iš kurios yra perduodama specifinė atmosfera, suteikti šiai publikai galimybę suprasti aplinkybes, kuriomis grindžiama įdomi, novatoriška naujojo kino kultūra.

Vietos, kurios pavadintos kinematografijos scenomis, šįmet Roterdame bus Vilnius (Lietuva), Johanesburgas (Pietų Afrikos Respublika), Meksikas (Meksika).

Pristatydami Vilnių, programos rengėjai rašo: "Sovietų eros metu kinas atliko svarbų vaidmenį kultūriniame Lietuvos gyvenime. Lietuvos miestų centruose statyti didžiuliai kino teatrai. Nelaimei, po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais Lietuvą karštligiškai apsėdo nekilnojamojo turto prekyba, griovimai, infrastruktūrų plėtra ir privatizacija. Šiuo metu Baltijos šalyse gausu korumpuotų savivaldos valdininkų, nekilnojamojo turto spekuliantų ir magnatų, kurie daro viską, kad tik gautų pelną. Kapitalizmo importavimas iš Vakarų įgavo klaikias formas.

Didžiausiomis aukomis tapo visuomeninės vietos, istoriniai paminklai, kultūrinis gyvenimas ir viešoji nuomonė. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo beveik visi kino teatrai Vilniuje buvo nugriauti arba privačių įmonių perdaryti į prabangius apartamentus ir modernius prekybos centrus. Šių metų liepos 25 d. paskutinis nepriklausomas kino teatras Vilniuje "Lietuva" šventė savo 40-ies metų sukaktį. (...)

Nepaisant viso šito, kultūrinė ir meninė plėtra, ypač Vilniuje, spinduliuoja didžiulę teigiamą energiją. Galbūt dėl įstojimo į ES šalis demonstruoja milžinišką potencialą kultūrinių naujovių atžvilgiu. Tuo pačiu metu kraštas kovoja dėl savo naujos tapatybės, apibrėžiamos ne tik kino, bet ir kitų giminingų disciplinų. Atmosfera, kurioje toks perėjimas gali vykti, ir būdai, kuriais vietinė scena siekia kurti autonominę tapatybę, yra būtent tai, ką nori atspindėti TRKF talentų paieškos programa."

Sausio 26 d. Roterdamo festivalyje parodytas Almanto Grikevičiaus filmas "Jausmai", festivalio-konkurso "AXX" programa, taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų darbai.

Sausio 27 d. bus rodomi naujausias pilnametražis vaidybinis režisieriaus Šarūno Barto filmas "Septyni nematomi žmonės" ir trumpametražių vaidybinių, animacinių ir dokumentinių filmų programa: "Vulkanovka. Po didžiojo kino" (rež. Giedrė Beinoriūtė), "Matrioškos" (rež. Deimantas Narkevičius), "Baltos dėmės mėlyname" (rež. Ramūnas Greičius), "Kas miega šalia tavęs" (rež. Dovilė Gasiūnaitė), "Šalia jūsų" (rež. Algimantas Maceina), "Tik nereikia mūsų gąsdinti" (rež. Ilja Bereznickas), "Dingusi knyga" (rež. Danas Bereznickas), "Sekmadienis toks, koks yra" (rež. Ignas Jonynas), "Lengvai ir saldžiai" (rež. Ignas Miškinis).

LFC inf.