Vaizdo ir garso impresijos

R. Danisevičiaus nuotr.

Spalio 20 d. Vilniuje, muzikiniame klube "Tamsta", buvo pristatyta džiazo atlikėjo saksofonisto Vyto Labučio ir Artūro Šlipavičiaus tapybos ir muzikos kompaktinė plokštelė "Lethe".

Maždaug prieš penkiolika metų prasidėjęs garsiausio Lietuvos džiazo muzikanto, "saksofonų korifėjaus" Vyto Labučio ir tapytojo, alternatyvios muzikos ansamblio "Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu" įkūrėjo ir muzikanto Artūro Šlipavičiaus kūrybinis bendradarbiavimas apvainikuotas solidžiu, spalvingu įrašu. Jį išleido įrašų studijos "Bomba Records" padalinys "Dangus", nuo 1993 m. žinomas kaip alternatyvių muzikos įrašų studija. Kompanijos vadovas renginį apibūdino kaip išskirtinį vaizdą ir garsą jungiantį projektą.

Artūras Šlipavičius ir jo grupė nuolat dalyvauja įvairiuose muzikos, šokio meno, teatro, vaizdo renginiuose ir festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Jų fluxus dvasios įkvėpti pasirodymai inkorporuoja garso, vaizdo ir veiksmo vizijas. Postmodernistiniais reginiais grupė dažnokai šokiruodavo. Nuolat ieškantys alternatyvios garso, triukšmo, netradicinių muzikinių instrumentų raiškos, jie koncertavo su skalbimo, siuvimo, malimo, garo mašinomis, nešiojamaisiais kompiuteriais ir videoprojekcijomis.

Užsikrėtęs tapybos ir garso idėja, džiazo muzikantas Vytas Labutis teigė nė nebuvęs menininku, o tik siekė tokiu tapti, kai tarnaudamas sovietų armijoje Rudaminoje susipažino su Artūru Šlipavičiumi ir jo tapyba. Taip saksofonistas įsimylėjo tapybą, o tapytojas – džiazavimą. Jie nuo 1987 m. rengė bendrus pasirodymus A. Šlipavičiaus tapybos parodų atidarymuose. Šie pasirodymai, įtraukę aktorius, muzikantus ir dailininkus, virto muzikiniais koncertais, teatralizuotomis akcijomis.

"Tamstos" klube gausiai susirinkusiems netradicinio vaizdo ir garso gerbėjams naują kompaktinę plokštelę pristatė 12 žinomų muzikantų: A. Šlipavičius (rubaba), V. Labutis (pučiamieji), G. Simniškis (horuspikas), R. Kamičaitis (tabla), L. Šinkarenka (bosas), A. Anusauskas (klavišiniai), G. Laurinavičius (mušamieji), J. Milašius (gitara) ir "Lethe" choras "Juodoji sepija".

Didelė salės erdvė, atsitraukimas ir galimybė keliais planais stebėti veiksmą, garsą ir vaizdą performanso ir muzikinio skambesio fone išryškino svarbiausią pristatymo akcentą – A. Šlipavičiaus tapybos darbų videoprojekciją. Sudėtingas tapybinis projektas iš 33 paveikslų atsirado ieškant savito raiškos kelio, kurį paskatino ir anksti mirusi dailėtyrininkė G. Kliaugienė. "Lethė" – personifikuota graikų mitologijos užmaršties upė – Šlipavičiaus tapyboje ir muzikoje virto savito pasaulio kūrybos raktu. Cikle dominuoja gamtos pasaulis, personifikuoti gaivalingi gyvenimo anapusybėje vaizdiniai susiję su romantikų, simbolistų ir siurrealistų pasaulėjauta ir vaizdiniais. Dekoratyvi, kontrastinga A. Šlipavičiaus tapyba išryškina mistišką, paslaptingą moterį – erotiškąją deivę – ar mistišką vyriškų svajonių personifikaciją, apgaubtą egiptietiško paslaptingumo, išdabintą asiriškų, persiškų, secesinių ornamentų, papuošalų ir simbolistinio goslumo šydų. Dailininkas atkakliai operuoja grynų, brangakmenių pigmentus primenančių rytietiškų spalvų dermėmis, ornamentiškumu, įvairių senųjų kultūrų citatomis. Jis sukūrė gana įtaigų tapybinį teatrą, todėl suprantamas jo noras plėstis į muzikos ir performanso erdves. A. Šlipavičius gana tiksliai jaučia Š. Saukos, A. Žilio tapybos plastines ribas ir taktiškai su jomis nesusiliečia. Bet jis yra savo stichijoje kurdamas savo pasaulyje apgyvendintų personažų – moterų, merginų, vyrų, teatrališkų būtybių – pavidalus. Tokiam plastiniam krūviui nenusileidžia Labutis, meistriškai suvaldantis šią gaivališką energiją ir racionaliai suimantis muzikos vyksmą į savo rankas.

A. Šlipavičiaus ir V. Labučio muzikinis teatras su humoro, ritualo kaukėmis įgyvendino, kaip spėju, Šlipavičiaus svajonę sujungus skirtingų menininkų grojimą sukurti reginio ir garso šventę. Toks akumuliavimas ir iš vieno veiksmo išsirutuliojantis vis naujas performansas, koncertas koncerte, paroda parodoje, manau, yra svarbiausias šio dueto bruožas.

Šiuolaikinės muzikos alternatyvūs pasirodymai, jungiantys intelektualią džiazo muziką ir apčiuopiamai jusliškas plastinių vaizdinių misterijas, nuolat provokuoja naują garsą, vaizdą, įspūdžius ir, atrodo, yra žiūrovų mėgstamas. "Lethe" projektas demonstruotas Klaipėdos parodų rūmuose (2002), Vilniaus rotušėje, Maskvoje ir Peterburge (2003). Šiuo metu A. Šlipavičius organizuoja "Lethe" kelionę į Graikiją, Australiją ir Šveicariją. Linkiu sėkmės.