Festivalyje "Sirenos" – aštrus socialinis teatras

"Žuvėdra"

Rugsėjo 24 – spalio 4 d. sostinėje ir vėl pasirodys geriausi dabarties teatro meistrai. Antrasis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis "Sirenos" ne tik supažindins su naujuoju Europos scenos menu, bet ir bandys užčiuopti jautriausius šiuolaikinio pasaulio skaudulius. Šių metų "Sirenų" tema – socialinis teatras.

"Socialinis teatras, pristatomas "Sirenose", matuoja visuomenės gyvenimo pulsą, kalba apie dalykus, kurie tradicinei scenai tiesiog nešauna į galvą. Jis nebūtinai ignoruoja vadinamąsias amžinąsias temas, klasikinius tekstus ar avangardines praėjusio amžiaus teatro tradicijas. Jis gali būti pavojingas, drastiškas ir žavus, ekstremalus ir subtilus, jei jį kuria tabu nepaisantys menininkai, neprisirišę prie vieno žanro ar vienos meno rūšies," – sako festivalio meno vadovė Elona Bajorinienė.

Anot meno vadovės, jau antrus metus "Sirenose" bus galima pamatyti pačios aukščiausios kokybės teatrą, kuris šiuo metu yra graibstomas festivaliuose ir palankiai vertinamas kritikų. Užsienio programoje pristatomi septyni spektakliai, iš jų tik trys pagal klasikinių pjesių tekstus. Tačiau ir vieni, ir kiti – autorių bei režisierių sceninių eksperimentų ir novatoriškų idėjų rezultatai, atspindintys šiandienos teatro gyvenimo pulsą.

Antikapitalistinis, šokiruojantis ir skandalingai juokingas iš Argentinos kilusio Rodrigo Garcķa šedevras apie tautu veidmainiškumą "Ronaldo, McDonaldo klouno, istorija" taps šiųmetinių "Sirenų" kulminacija. Antiglobalizmo vėliavą iškėlęs laisvamanis režisierius ir dramaturgas su Madride įsikūrusiu "Mėsinės teatru" ("La Carnicerķa Teatro") jau dešimt metų maištauja prieš bet kokią sistemą. Jo manifestas skelbia kerštaujantį meną, o jo misija – išplėšti žarnas romantiškam nuolatinio vartojimo mitui.

Festivalio programoje – ir kitos aštrios menininkų reakcijos į nūdienos socialinę tikrovę. Flamandų teatro garsenybės Luko Percevalio režisuotas ir vokiečių kino žvaigždėmis mirgantis W. Shakespeare’o "Otelas" nagrinėja vienatvės, tapatybės ir rasizmo temas. "Studijų laikais "Otele" mus žavėjo pavydo tema. Dabar ji manęs visai nedomina. Repetuodamas supratau, kad tai – drama apie nekaltumo praradimą. Ir be galo skausminga drama, nes čia kalbama apie vienatvę ir apie tai, kad blogis po truputį įtraukia žmogų. Vienatvės tema ir liūdesys būdingi visai Shakespeare’o kūrybai. Iš liūdesio kyla jo grožio ilgesys. Tai, mano manymu, ir yra meno esmė. Būtent Shakespeare’o nihilizmas mums padeda susitaikyti su gyvenimu, kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų", – sako L. Percevalis.

Torūnės festivalyje "Kontakt" pagrindinį kritikų prizą pelnęs Gento (Belgija) teatro "Victoria" spektaklis "Balta žvaigždė" atsigręžia į visuomenės atstumtuosius: "Išties jie verčiau būtų kokie nors kitokie. Gal geresni, gal blogesni, bet neabejotinai kur kas didingesni ir gražesni. Visi jie yra aukos ar bent taip elgiasi. O drauge jie – peštukai, nes jei tu mane įskaudinai, tai tebūnie ir man leista kam nors atsilyginti tuo pačiu."

Vengrų teatro maištininkas Įrpįdas Schillingas su "Krétakör" teatru ne tik įspūdingai narsto pasikeitusio posovietinio pasaulio idiotizmą savo "Juodoje šalyje", bet ir naujam, dar nematytam sceniniam gyvenimui prikelia kamerinėje erdvėje vaidinamą A. Čechovo "Žuvėdrą". Štai ką apie ją sako režisierius: "Statydamas "Žuvėdrą" turėjau vienintelį tikslą – suvokti autoriaus pradinį ketinimą, todėl beveik nesikišau į tekstą. Vis dėlto jei pasitelktume ypač supaprastintą teatro kalbą, kai aktoriai, neturėdami galimybės naudoti jokių išorinių priemonių, žiūrovų akivaizdoje nori susitapatinti su savo personažais, Treplevo savižudybė atrodytų gana juokinga. Nėra nieko labiau apgailėtino už akistatą su savo talento trūkumais ir nesikeičiančia vienatve. Ir jei tai žinodamas privalai gyventi toliau, tada, manau, tavo gyvenimą galima pavadinti nenusisekusiu."

"Slapyvardis"

Maskvos "Et Cetera" teatre statyta Oskaro Koršunovo "Tarelkino mirtis" su teatro ir kino aktoriumi Aleksandru Kaliaginu fantasmagoriškai atskleidžia visuomenės išsigimimo ir įbaugintų žmonių kvailinimo mechanizmus. Vokiečių menininkų grupė "Rimini Protokoll" sukviečia bankrutavusių avialinijų darbuotojus ir vaidina "Sabenation" – atkuria skandalingo Belgijos avialinijų "Sabena" bankroto 2001 m. aplinkybes.

Festivalio debiutantų grupės "Skutr" iš Prahos teatro "Archa" pastatymas "Slapyvardis" judesiu įvaizdina internetu apraizgytą šiuolaikinį pasaulį. Čekų trupė, atsiliepdama į "Sirenų" organizatorių kvietimą socialinei iniciatyvai, sutiko šį spektaklį suvaidinti du kartus – specialus "Slapyvardžio" vaidinimas bus rodomas vaikų namų globotiniams.

"Sirenos" nepaliauja būti Lietuvos teatro ambasadoriumi. Lietuviškoje programoje savo naujausius spektaklius parodys režisieriai Eimuntas Nekrošius ("Giesmių giesmė"), Gintaras Varnas ("Merlinas, arba Nusiaubta šalis", "Švyturys"), Oskaras Koršunovas ("Vaidinant auką"), Cezaris Graužinis ("Pasikėsinimai"), Agnius Jankevičius ("Žiurkiagalviai"), Jonas Vaitkus ("Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai"), Aidas Giniotis ("Atviras ratas"), Valius Tertelis ("4. 48 Psichozė"), Rimas Tuminas ("Trys seserys"). Ši lietuvių teatro vitrina skirta nuolat augančiam festivalio svečių – tarptautinių festivalių prodiuserių, kritikų ir teatro specialistų – būriui: daugiau kaip 40 žmonių iš beveik 20 pasaulio šalių.

Antrus metus rengiamas "Sirenų" klubas šiais metais keičia dislokacijos vietą – visi klubo renginiai vyks Vilniaus mažajame teatre. Jaukioje ir visiems atviroje erdvėje, teatro fojė bei kavinėje, kas vakarą ataidės pagrindinės programos įspūdžiai ir nuotaikos. Čia rinksis spektaklių autoriai ir teatralai iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Belgijos, Rusijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, bus rodomi spektaklių vaizdo įrašai, atspindintys įvairiaspalvę dabartinio teatro paletę.

"Sirenos" tęsia ir edukacinę programą – festivalio partneris "JTI" scenos menų organizacijų vadybininkams skiria seminarą "Tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo strategijos". Įsitraukdamos į tarptautinį festivalių tinklą, su ES programos "Kultūra 2000" parama, seminarą "Sirenos" užbaigs tarptautine diskusija "Festivalių transformacija" ("Theatre Festivals In Transition"), joje dalyvaus garsūs teatro veikėjai Draganas Klaicas (Nyderlandai) ir Rose Fenton (Didžioji Britanija).

Pirmasis "Sirenų" festivalis įvyko 2004 m., sėkmingai sutapus Vilniaus miesto savivaldybės ir OKT /Vilniaus miesto teatro kultūrinėms ambicijoms. Jo lankomumas viršijo 100 procentų – spektaklius pamatė per 6000 Lietuvos žiūrovų bei daugiau nei pusšimtis tarptautinių festivalių organizatorių, kritikų ir teatro profesionalų iš užsienio.

Na o pirmuoju pranešimu apie socialiai angažuotas antrąsias "Sirenas" tapo meninė ir socialinė akcija, vykusi rugsėjo 6 d. Europos aikštėje. Jos metu "Sirenų" organizatoriai visus praeivius vaišino koše, skambant pianisto Petro Geniušo klasikos interpretacijoms.

"Sirenų" inf.