Sugrįžtanti kūryba

Kompozitoriui ir pianistui, pirmojo Lietuvos avangardo kūrėjui Vytautui Bacevičiui rugsėjo 9-ąją sukanka 100 metų. Vytautas Bacevičius – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, vienas pirmųjų avangardistų tarpukario Lietuvoje, kvietęs kurti modernią Lietuvą, bene vienintelis iš lietuvių kompozitorių, daug ir bekompromisiškai kūręs egzilyje JAV, kompozitorius, palikęs didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą ir buvęs puikiu koncertuojančiu pianistu.

Vytauto Bacevičiaus 100-mečiui skirtų renginių serija šį rudenį pasieks kulminaciją. Rugsėjo 16 – spalio 26 dienomis Vilniaus ir Kauno koncertų salėse vyks Bacevičiaus festivalis. Šįkart simfoninės, vargoninės ir kamerinės muzikos vakarais ketinama sukurti išsamų Bacevičiaus kūrybinio palikimo vaizdą, kurį iki šiol buvo galima susidaryti tik iš negausių prastos kokybės įrašų ir pavienių koncertų. Kai kurie šio kompozitoriaus opusai festivalyje apskritai skambės pirmą kartą.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre ir 17 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalį pradės Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Šio koncerto metu skambės 40 lietuvių simfoninės muzikos metų aprėpianti kūryba: nuo pirmojo dvidešimtmečio kompozitoriaus simfoninio opuso – Simfonijos Nr. 1 (1926), vienintelį kartą Lietuvoje skambėjusios 1929 m., Koncerto smuikui (1951), parašyto žymiam čekų smuikininkui Dušanui Pandulai, iki Olivier Messiaeno fortepijoniniu stiliumi paženklinto Ketvirtojo koncerto fortepijonui (1962) ir konstruktyviosios avangardinės "Grafikos" (1964) – paskutiniojo užbaigto Bacevičiaus simfoninio opuso. Šie kūriniai atspindi ne tik kompozitoriui būdingą polinkį į absoliučiąją muziką, ypatingą dėmesį formai, bet ir jo minties, muzikos kalbos evoliuciją, mėginimą žengti koja kojon su moderniausiais Europos kūrėjais.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dir. Gintaras Rinkevičius) rugsėjo 23 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose imsis dar ambicingesnio projekto – rekonstruoti Bacevičiaus kūrybinį kontekstą jo studijų Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje bei Paryžiaus Rusų konservatorijoje metais (1927–1930) ir šalia Bacevičiaus pristatyti vadinamosios Paryžiaus mokyklos (École de Paris) kompozitorius – Aleksandrą Tansmaną, Bohuslavą Martinu, Aleksandrą Čerepniną bei Uuno Klami. Su Paryžiaus mokyklos atstovais ir kitais Baltijos kraštų kompozitoriais, studijavusiais anuometiniame Paryžiuje, Vytautą Bacevičių siejo panašūs estetiniai ir muzikiniai idealai. Skambės maištingos publikos reakcijos ir orkestrantų pasipriešinimo sulaukę, netikėtais tembrais ir sąskambiais nuspalvinti kūriniai, tapę tikru iššūkiu vyravusiems įpročiams.

Rugsėjo 18 d. 13 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje pirmą kartą po 1934 m. kūrinių premjeros Kauno konservatorijos salėje bus atliekami visi septyni anuomet Bacevičiaus vargonuoti kūriniai. Juos iš kompozitoriaus rankraščių rekonstravo ir atlikimui parengė vargonininkai Jūratė Landsbergytė ir Gediminas Kviklys. Koncerto programą papildys ir paskutinysis Bacevičiaus opusas vargonams – grynosios muzikos techninis-dvasinis "stebuklas" – "Kosmoso spinduliai", op. 71. Šios kompozicijos – gyvas pavyzdys, kad Lietuvoje egzistavo ir kitokia muzika vargonams, ne vien Naujalio puoselėta klasicistinė romantinė tradicija.

Bacevičiui pavyko sukurti integralų fortepijoninės muzikos pasaulį, vis dar menkai tepažįstamą. Rugsėjo 20 d. 17 val. Kauno VDU Katalikų teologijos fakultete ir 21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijoje, pirmą kartą vieno vakaro metu skambės visos septynios įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukomponuotos Vytauto Bacevičiaus fortepijoninės poemos, jas skambins Jurgis Karnavičius. Tai koncertuojančio kompozitoriaus ir komponuojančio pianisto, mąstytojo muzika, suteikianti galimybę išgirsti filosofuojantį kūrėją. Antroje vakaro dalyje Valstybinis Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai grieš dviejų kompozitorių – brolio ir sesers, Vytauto ir Gražinos Bacevičių, – paskutiniuosius brandžiausius styginių kvartetus.

Dar išsamesnį Bacevičiaus fortepijoninės muzikos vaizdą turėtų sukurti spalio 26 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje – pianistas Andrius Žlabys atliks programą "Bacevičius. Žodžiai". Abstrakčios muzikinės mintys susilies su pianisto pakylėta skambinimo maniera, talentu išgauti trapiausius, veik nežemiškus skambesius, prisiliesti prie muzikos esmės.

Festivalio koncertus lydės ir kiti renginiai: rugsėjo 16–17 d. vyks tarptautinė muzikologų konferencija "Pagrindinėje srovėje ir anapus jos: Vytautas Bacevičius (1905–1970) ir jo amžininkai. Tarptautiniai pirmojo Lietuvos muzikos avangardo ryšiai ir kontekstai", spalio 29 d. 17 val. "Vartų" galerijoje organizuojamas vakaras "Vytautas Bacevičius ir moderni dailė: kompozitoriaus mintys apie anų metų tapybos avangardą". Vakarą ves muzikologas Edmundas Gedgaudas, bus surengta Vytauto Bacevičiaus bičiulio Adomo Galdiko JAV sukurtų paveikslų ekspozicija, skambės kompozitoriaus fortepijoninė kūryba. Be to, jubiliejaus proga išleista nemažai Bacevičiaus kūrybai skirtų leidinių.

LMIC inf.

Minint Vytauto Bacevičiaus 100-metį ir pasitinkant maištingo kūrėjo sugrįžimui skirtą festivalį, "7md" skaitytojams siūlome porą tekstų, padedančių geriau įsiklausyti į sugrįžtančią muziką.