Taisyklės sprogstančių vidurių poetams

"Gyvųjų lavonų naktis"

Šiandien Lietuvos ekranuose pasirodo George’o A. Romero filmas "Mirusiųjų žemė" ("Land of the Dead", JAV, 2005), sukurtas pagal Ryu Murakami knygą. Filme zombiai užvaldo visą Žemę, vieninteliai gyvi žmonės slepiasi mieste, kurį supa didžiulė akmeninė siena. Visur karaliauja anarchija, turtuoliai pasislėpė dangoraižyje. Zombiai bandys užimti miestą, padedami kitų keistų būtybių…Tai ketvirtoji dalis ciklo, kurią pradėjo "Gyvųjų lavonų naktis" (1968) – vienas garsiausių visų laikų kultinių filmų.

Pirmieji filmai apie zombius pasirodė 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiais. Lėkštuose siaubo filmuose daugiausia dėmesio buvo skiriama vudu ritualams. Situacija pasikeitė 1968-ųjų spalį, kai ekranuose pasirodė mažo biudžeto filmas "Gyvųjų lavonų naktis". Nežinomo reklaminių ir trumpo metražo filmų autoriaus iš Pitsburgo juosta sukėlė furorą. Zombiai filme atrodė visai nekaltai, o žiūrovai nesuprato, kas vyksta. Lavonai vaikštinėjo pievoje, idiliškame peizaže. Pirmiausia tai buvo parabolė apie amerikiečių šeimos autodestrukciją. Romero planavo, kad "Naktis…" bus pirmoji trilogijos, rodančios, kaip Žemę užvaldo zombiai, dalis. Jis įkalbėjo savo draugus, kad šie asmeniškai investuotų į filmą ir techniką, sutarė su Pitsburgo gyventojais, kad šie vaidins zombius ir jų aukas. Romero savo tobulai šlykščiu vadinamą filmą kūrė Vietnamo karo ir rasinių konfliktų laikais. Tačiau "Naktis…" iki šiol daro įspūdį, kad ir scena, kurioje vaikas griaužia mirusio tėvo petį. Romero filme zombiai nebuvo kažkokios nežinomos jėgos valdomos lėlės, tai buvome mes. Nepaisant prabėgusio laiko, filmas iki šiol kelią siaubą ir nuostabą.

"Naktis…" sukėlė kontroversijų dar ir todėl, kad visiškai prieštaraujant režisieriaus sumanymui filmui buvo prikabinta rasistinio (vienintelis juodaodis filmo herojus žuvo baltųjų palaikytas zombiu) etiketę. Praėjus kelioms savaitėms po filmavimo pabaigos, buvo nužudytas Martinas Lutheris Kingas. Kitose dalyse atsirado daugiau juodaodžių filmo veikėjų.

1978 m. Romero sukūrė filmą "Martinas". Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą berniuką, kuris tiki esąs vampyras. Išjuokiantis masinio vartojimo kultūrą filmas "Gyvųjų lavonų aušra" ("Dawn of the Dead") pasirodė 1979-aisiais. Filmo veiksmas nukelia į prekybos centrą, kur grupelę už išlikimą kovojančių žmonių kankina zombiai ir jų pačių demonai. Šią apokaliptinę viziją Romero pagardino jam būdingu juodu humoru. Kainavęs pusantro milijono dolerių filmas uždirbo keturiasdešimt ir sulaukė visos armijos sekėjų.

1981 m. Romero sukūrė iš karaliaus Artūro legendų gimusį filmą "Motorizuoti riteriai" ("Knightriders"). Edas Harrisas čia suvaidino riterių grupės, kuri viduramžių miestuose rengia pasirodymus (tik vietoj arklių filme "vaidina" motociklai), vadą.

Trečiąją trilogijos dalį – klaustrofobiškos atmosferos filmą "Gyvųjų lavonų diena" ("Day of the Dead") kurti nebuvo lengva. Romero prisimena: "Parašiau ilgesnį scenarijų. Man reikėjo 7 milijonų. Žmonės, kurie turėjo finansuoti filmą, pageidavo, kad jis gautų bent jau "R" (tėvams sutikus, leidžiama žiūrėti jaunesniems nei 17 metų žiūrovams) kategoriją. Pasakiau, kad nesuksiu sau galvos kategorijomis. Tada jie pasiūlė tris milijonus. Paėmiau juos ir pasakiau, kad paliktų mane ramybėje."

"Gyvųjų lavonų diena" pasirodė 1985 m., neturėjo jokios kategorijos ir surinko vos 5 milijonus. Romero metė zombius. Jis dirbo prie kelių "Gore" žanro projektų kartu su savo draugais Dario Argento (filmas "Šėtono akys" pagal Edgaro Allano Poe apsakymus) ir Stephenu Kingu (filmas "Creepshow", 1982). 1993 m. bendradarbiaudamas su Stephenu Kingu jis sukūrė filmą "Niūrioji pusė" ("The Dark Half").

Būtent Romero sukūrė ne tik šiuolaikinių filmų apie zombius etaloną, bet ir šiuolaikinio siaubo filmo taisykles, kurių laikosi ne tik Robertas Rodriguezas, apdainavęs zombių filmus savo "Nuo sutemų iki aušros". Romero filmai paveikė ir garsiausius šių dienų kino siaubo kūrėjus Johną Carpenterį, Samą Raimi bei kt. Romero filmuose svarbus buvo ne tik siaubas, bet ir satyrinis požiūris į to meto revoliucinių permainų dvasios apsėstą amerikiečių visuomenę. Romero sukūrė taisykles, kurių laikosi visi, kam patinka kurti filmus apie sprogstančius vidurius. Tos taisyklės jam iki šiol naudingos jo – nepriklausomo kino kūrėjo – karjeroje.

Laikykitės kartu, kovokite už gyvenimą

Kad kurtų filmus, kurie patinka jam pačiam, Romero reikia jį suprantančios filmavimo grupės. Režisieriaus filmavimo aikštelėse nuolat susitinka tie patys žmonės. "Mirusiųjų žemės" grimuotojas Tomas Svini grimavo dar "Aušros…" personažus, jo kolega Gregas Nicotero dėl galimybės dirbti filmuojant "Dieną…" metė darbą didžiulėje kino studijoje. Nicotero pabrėžia, kad filmas skiriasi nuo daugybės kitų juostų apie zobius dar ir tuo, kad Romero filmuose zombiai yra lėti, todėl "kiekvienas jų privalo gerai atrodyti". Viena jo naujovių – pasikeitusios zombių akys: "Visi zombius vaidinantys aktoriai nešioja kontaktinius lęšius, todėl jų akys atrodo negyvos". Romero nenorėjo, kad filme dominuotų kompiuteriniai efektai, tad siekta sukurti kuo natūralesnį grimą. Daug dėmesio buvo skirta zombių plaukams – jie turėjo būti matiniai, sulipę, kuo baisesni.

"Mirusiųjų žemė"

Prie naujojo filmo sukūrimo prisidėjo ir jaunoji "siaubiakų" fanatikų karta, kad ir Dario Argento dukra Asia. Ji vaidina prostitutę, kuri tapo kareiviu. Aktorė seniai pažįsta Romero: "Paauglystėje buvau filmo "Gyvųjų lavonų aušra" maniakė. Galėjau jį žiūrėti penkiskart per dieną."

"Mirusiųjų žemėje" dominuoja apokaliptiška nuotaika. Zombiai jau beveik visiškai užvaldė Žemę. Tie, kuriems pavyko nuo jų išsigelbėti, kuria uždaras bendruomenes. Juodojoje rinkoje prekiaujama mirusiųjų ir gyvųjų kūnais. Geriausiai sekasi tiems, kurie turi prekių, tokiems kaip verslininkas Kaufmanas (Dennis Hopper). Jiems padeda samdomi žudikai, ieškantys aukų apleistuose prekybos centruose ir alkoholio parduotuvėse. Filmo prodiuseriui Markui Cantonui Kaufmanas primena amerikiečių gynybos ministrą Donaldą Rumsfeldą. Tačiau Hopperis mano, kad jo herojus paprasčiausiai rūpinasi savimi: "Kaufmanas sukūrė saugią vietelę savo žmonėms ir nori bet kuria kaina ją išsaugoti".

Nebėgioti, po velnių!

Romero gavo daug pasiūlymų kurti siaubo filmus, bet visus juos atmetė. 2001-ųjų rudenį jis baigė "Žemės…" scenarijų ir sulaukė daugybės protestų. Sakydami, kad dabar atėjo laikas kurti kitokius filmus, scenarijaus atsisakė visi prodiuseriai. Tačiau žanras nebuvo pasmerktas mirti. 2003 m. Danny Boyle’as sukūrė filmą "28 dienos po...". Tai buvo zombių sugrįžimas į didįjį kiną. Studija "Universal" užsakė reklamos režisieriui Zackui Synderiui sukurti "Aušros…" perdirbinį, kuriame lavonai bėgiojo, ir taip pažeidė Romero teisę nustatyti filmų apie zombius taisykles. Romero mano, kad zombiai iš pradžių privalo išmokti mąstyti, o tik paskui bėgioti ir užsiiminėti gimnastika. Todėl ir naujame filme zombiai juda lėtai, juos įdėmiai stebi kino kamera. 2004 m. britų režisierius Edgaras Wrightas sukūrė siaubo komediją "Shaun of the Dead". Ši parodija patiko Romero.

Pataisyta "Mirusiųjų žemės" scenarijaus versija dar laukė beveik metus, bet situacija įgijo pagreitį, kai buvęs "Colubia" šefas Markas Cantonas įkūrė savo firmą "Atmosphere" ir 2004 m. balandį susitiko papietauti su Romero agentu. Po mėnesio sutartis jau buvo pasirašyta, o rugsėjį 15 milijonų dolerių projektas startavo "Universal" studijoje. Buvo numatyta filmuoti Pensilvanijoje, tačiau dėl finansinių sumetimų filmavimas perkeltas į Kanadą. Tai nuvylė Romero, kuris visus savo filmus iki tol kūrė tik Pensilvanijos valstijoje.

Nepakenks šiek tiek politinių aliuzijų

Kaip ir ankstesni Romero filmai, "Mirusiųjų žemė" komentuoja tai, kas vyksta šių dienų Amerikoje. Tai nelengva užduotis, todėl Romero bando surasti aukso vidurį, nes jei filme bus per daug pamokslų, siaubo filmų fanatikai pradės maištauti. Tačiau jei pristigs gilesnių minčių, ekrane liks tik primityvi kraujo orgija. Dabar Romero taikinys – naujas veiklus pasaulis, neįtikėtinai turtingos korporacijos ir viskuo nusivylę vargšai. Režisierius grįžta prie vienos savo mėgstamiausių temų – bejėgiškumo žmonių, kurie turi bendradarbiauti, kad išgyventų: "Pamaniau, kad būtų gerai pakalbėti apie permainas, kurios įvyko JAV po Rugsėjo 11-osios. Suteikti filmui šiek tiek sociologinės ir politinės satyros atspalvių."

Gal todėl teigiamu filmo herojumi tapo juodaodis zombis. Pasak režisieriaus, "Big Daddy – vienintelis nekaltas personažas visame filme. Kiti žmonės yra kaubojai, jie nejautrūs. Man reikėjo zombio, kuris kenčia dėl to, kas vyksta su jo broliais." Romero šypsosi: "Tai buvo didelis žingsnis į priekį man. Arba zombiams."

Pagal reklaminę filmo medžiagą parengė Kora Ročkienė