Muzika

Gyvenimas liudijo ištisą epochą

in memoriam

iliustracija

2005 m. birželio 6 d. mirė Jonas Petronis, vienas reikšmingiausių XX a. Lietuvos muzikinės kultūros veikėjų, ypač daug nusipelnęs leidžiant ir propaguojant lietuvišką muziką. Tai pirmasis profesionalus lietuviškos muzikos leidėjas, kurio gyvenimas ir veikla liudija ištisą epochą – Lietuvos valstybės susiformavimą, suvereniteto praradimą, viena kitą keitusias okupacijas ir nepriklausomybės atgavimą.

Leidėjas Jonas Petronis gimė 1911 m. liepos 1 d. Diktarų kaime, Leliūnų parapijoje, Utenos valsčiuje. Nuo 1929 m. gyveno ir dirbo Kaune. 1933–1939 m. dirbo J. Karvelio prekybos namuose, vėliau – Šv. Kazimiero draugijos knygyno vedėju. Karo metais (nuo 1942 m. rudens) organizavo savo privačią leidyklą ir prekybą – turėjo knygyną Laisvės alėjoje. Leido daugiausia lietuvių kompozitorių kūrinius.

Visą sovietmetį Jonas Petronis dirbo "Vagos" leidykloje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jonas Petronis taip pat atkūrė savo vardo leidyklą, sėkmingai veikusią iki pat leidėjo mirties. Išleista per šimtą leidinių. Tai lietuviškos muzikos klasika tapę Juozo Gaidelio, Juozo Gruodžio, Vlado Jakubėno, Jeronimo Kačinsko kūriniai, muzikos pradžiamoksliai, šių dienų Kauno kompozitorių opusai. Reikšmingiausias J. Petronio įnašas į Lietuvos muzikinės kultūros paveldą – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika: išleistas visas lietuvių tautos genijaus muzikinis palikimas.

Šiandien iš Jono Petronio išleistų natų lietuviška muzika atliekama visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Japonijoje. Pagal jo natas įrašus daro ne tik Lietuvos radijas ir televizija, bet ir garsios pasaulio kompanijos "Marco Polo", "Celestial Harmonies". Jono Petronio leidiniai ne kartą buvo eksponuoti tarptautinėse parodose Vilniuje, Rygoje, Frankfurte prie Maino, Paryžiuje.

Už neeilinius nuopelnus Lietuvos kultūrai 2001 m. Jonas Petronis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Darius Kučinskas