Muzika

Beveik nepakartojama

Vytauto Bacevičiaus jubiliejiniai renginiai pradėti solidaus leidinio pristatymu

Živilė Stonytė

iliustracija
Vytautas Bacevičius

"Mano muzika bus beveik nepakartojama", – tokius žodžius Vytautas Bacevičius parašė viename savo laiškų, pranašaudamas sau išskirtinio lietuvių muzikos kūrėjo ateitį. Išskirtinis buvo ir kompozitoriaus gyvenimas bei likimas, su kuriais mūsų visuomenė išsamiau supažindinama šiemet. "Maištingas kūrėjas sugrįžta" – tokiu intriguojančiu moto sklinda informacija apie šiemetinius renginius, skirtus lietuvių kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus gimimo šimtmečiui paminėti.

Gegužės 25 d., jaukioje Chodkevičių rūmų salėje įvyko pirmasis renginys, reikšmingumu ir svarba leidžiantis suprasti, jog gilintis į Vytauto Bacevičiaus kūrybą, asmenybę ir jo gyvenimą šiemet itin kruopščiai rengiamasi. Buvo pristatytas šiam iškiliam lietuvių menininkui skirtas dvitomis – monumentalus veikalas, parengtas Onos Narbutienės ir Edmundo Gedgaudo (Vytautas Bacevičius. I tomas. Gyvenimo partitūra. Sud. O. Narbutienė. 441 p.; II tomas. Išsakyta žodžiais. 354 p. Sud. E. Gedgaudas. Vilnius: Petro ofsetas, 2005).

Nestebina, jog šie du darbštūs lietuvių muzikologai per palyginti neilgą laiką atliko didžiulį darbą – į vieną vietą surinko daugybę neskelbtos medžiagos apie Vytautą Bacevičių, iš archyvų po trupinėlį surankiojo visas užuominas ir smulkmenas, iš kurių vėliau susidėlioja ryškios, maištingos, kiek ekscentriškos kūrėjo asmenybės portretas. Tiesa, knygos rengėjai kukliai prisipažįsta nesiekę aprėpti visos kompozitoriaus kūrybos ir atlikėjo veiklos. "Svarbu buvo surinkti šiuo metu prieinamą medžiagą ir paakinti jaunus tyrinėtojus tolesnėms studijoms."

Muzikologė Rūta Goštautienė, pradėjusi knygos pristatymą, kalbėjo apie Vytauto Bacevičiaus asmenybę ir jo gyvenimo bei kūrybos kontekstą. Teisėtai laikytas vienu radikaliausių lietuvių muzikos kūrėjų Vytautas Bacevičius buvo pirmasis prieškario kompozitorius, lietuvių muzikai atvėręs tarptautines scenas.

Jis patyrė ir visas XX a. istorijos politines peripetijas – Lietuvos nepriklausomybę, okupacijas, galiausiai – egzilį. Visi šie istorijos bei politiniai momentai turėjo įtakos ir V. Bacevičiaus kūrybai. Pasak R. Goštautienės, Bacevičiaus muzika jau keletą dešimtmečių bando sugrįžti į Lietuvos muzikinį gyvenimą, ji vis dar neturi savo tikrosios vietos jame, todėl rudenį numatytas Vytauto Bacevičiaus festivalis turėtų tapti išskirtiniu įvykiu.

Knygos sudarytoja Ona Narbutienė akcentavo, jog ši knyga skiriasi nuo daugelio ankstesnių monografijų tuo, kad joje nebuvo stengtasi užglaistyti "nepatogių" V. Bacevičiaus asmenybės aspektų, buvo aptariamas visas jo gyvenimas ir kūryba – su visais prieštaravimais ir konfliktais.

Knygos pirmajame tome, be monografinės dalies ir V. Bacevičiaus muzikinės publicistikos, publikuojami kitų muzikologų straipsniai apie V. Bacevičių – D. Katkaus, D. Petrauskaitės, R. Kryžauskienės, D. Palionytės, S. Gerulio, J. Landsbergytės, A. Žiūraitytės, J. Kisieliauskaitės ir M. Janickos-Słysz tyrinėjimai,– atskleidžia didžiulę temų įvairovę.

Ypatingą dvitomio apie V. Bacevičių dalį sudaro antroji knyga, kurioje publikuojama Edmundo Gedgaugo parengti ir išversti Vytauto Bacevičiaus laiškai artimiesiems. Anot K. Drobos, jis "rašė artimiesiems apie viską. Apie savo aplinkos žmones, apie sėkmes ir džiaugsmus, pralaimėjimus ir rūpesčius. Šalia kūrybinių planų bei idėjų – kasdieniškų smulkmenų mozaika; šalia sveikatos būklės aprašymo arba uždarbio ir išlaidų apskaitų – sapnai, vizijos, transai, "mentalūs eksperimentai"; šalia smulkmeniškų ataskaitų apie pirkinius, važinėjimus metro, nuolatinius persikraustymus – puslapiai, skirti skaitytų knygų arba periodikos straipsnių santraukoms; šalia maniakiškai detalių dienos reportažų – fundamentalūs svarstymai apie pasaulio ir kosmoso prigimtį".

Turbūt nė viename kito žmogaus epistoliniame palikime nerasime tiek pasisakymų apie muziką, kitas žymias asmenybes. Tai ir iliustravo E. Gedgaudas, paskaitydamas keletą ištraukų iš laiškų.

Pasak knygos pristatymo vakare dvitomį recenzavusios muzikologės Juditos Žukienės, V. Bacevičiaus korespondencija, jo literatūrinės miniatiūros ir publicistikos puslapiai – ypač patraukli lektūra, kurią kiekvienas besidomintis gali su malonumu skaityti. Ypatingo įvertinimo nusipelno knygos sudarytojai – O. Narbutienė, itin lengva ir patrauklia kalba pristačiusi V. Bacevičiaus gyvenimo kelią ir kūrybą, bei E. Gedgaudas, dėmesingai ir kūrybiškai išvertęs į lietuvių kalbą ir parengęs laiškus.

Knygos pristatymo vakarą paįvairino dirigento Rimo Geniušo prisiminimai apie bendravimą su Vytautu Bacevičiumi bei muzikos kūriniai, paskambinti pianisto Jurgio Karnavičiaus ir pagriežti Valstybinio Vilniaus kvarteto.

Dvitomis, pasirodęs likus beveik keturiems mėnesiams iki kitų renginių, skirtų Vytauto Bacevičiaus gimimo šimtmečiui, puikiai pradeda naują pažinties etapą su šia prieštaringa, spontaniška, tačiau nuoširdžia ir unikalia lietuvių muzikos asmenybe.