Kinas

Apsimoka būti geram

rodo TV

iliustracija
"Kalėdos"

Visą praėjusią savaitę gaubia susitaikymas su Popiežiaus išėjimu ir atsisveikinimo liūdesys. Manau, kad niekas nesitikėjo tokios reakcijos – milijonai žmonių niekieno neverčiami jaučia pareigą atsisveikinti su Bažnyčios galva. Man tai didžiausias įrodymas, kad pasaulyje vis dar gyvas moralinio autoriteto poreikis. Atrodė, kad Lietuvoje to poreikio jau nelikę, bet greičiausiai yra kitaip. Prisipažinsiu, kad menkai težiūrėjau Lietuvos televizijas, nes lenkiškosios man pasirodė turiningesnės, nes Vilniuje siautėja "Kino pavasaris" ir t.t. Tačiau ir tos lietuviškų laidų nuotrupos, kurias teko matyti, dar kartą sukėlė abejonių, ar tik lietuvių hierarchai ir jiems prijaučiantys intelektualai neturi puikybės ydos, kurią turint, beje, niekad negalėjai įtarti Jono Pauliaus II. Kad ir kaip būtų, "susilaikymas" nuo pramogų, regis, buvo naudingas ne tik komercinėms televizijoms, bet ir jų žiūrovams.

Naujoji televizijos savaitė neatneš nieko naujo, nebent tik kelis dėmesio vertus filmus. Atsisveikinimo ir vilties motyvai skamba amerikiečių aktoriaus ir režisieriaus Chazo Palminteri filme "Kalėdos" (BTV, 11 d. 20.20). Jame daug skirtingų personažų, bet visus sieja tai, kad atsidūrę ties išbandymų riba jie tikisi, jog kada nors bus geriau. Tegu ir ne dabar. Bet bus. Terapinės amerikiečių kino vertybės niekam nekelia abejonių. Viena tokių terapeučių yra režisierė Nora Ephron, sukūrusi "Bemieges naktis Sietle". TV3 (8 d. 22.10) rodo jos 2000 m. filmą "Laimingi skaičiai" – dar vieną pasaką apie tai, kad labiau apsimoka būti geram ir mylėti, nei būti piktam ir neapkęsti. Ephron filmai visada pasižymi ir puikiu aktorių ansambliu, tad šiame filme susitiksite su Johnu Travolta, Lisa Kudrow ir Timu Rothu.

Panašias mintis teigia ir jauno vokiečių režisieriaus Hanso Christiano Schmido 2003 m. filmas "Šviesos tolumoje" (LNK, 14 d. 22.40). Tai pasakojimas apie žmones, gyvenančius prie Lenkijos ir Vokietijos sienos, ir apie tuos, kurie tą sieną nori pereiti nelegaliai. Filme daug personažų, kiekvienas jų turi savo istoriją, tos istorijos kartais tarpusavyje susipina. Režisierius rodo įvairių tautybių žmones – bankrutuojantį vokiečių verslininką, nelegalus ukrainiečius, lenkus… Režisieriaus kuriamos mikronovelės rodo kartais plika akimi nepastebimas dramas, filmo personažų pastangas išsaugoti savo orumą. Gal todėl man labiausiai įsiminė pasakojimas apie lenkų taksistą, norintį savo dukrelei nupirkti pačią gražiausią suknelę konfirmacijos proga. Aišku, šis personažas įsiminė dar ir todėl, kad jį suvaidino vienas geriausių šių dienų lenkų aktorių Zbigniewas Zamachowskis. Kartu vaidina jo dukra ir žmona. Ši informacija skirta snobams, nors, tiesą sakant, nežinau, kuo "Šviesos tolumoje" snobus galėtų traukti. Tai nuoširdus, bet kartu ir kuklus filmas apie paprastus žmones. Jis neturi jokių egzotiškų blizgučių, kuriuos taip mėgsta lietuvių snobai.

Norvego Bento Hamerio "Virtuvės istorijos" (BTV, 10 d. 22.45) – žavus retrofilmas apie kadaise rengtą mokslinį tyrimą, kai mokslininkai stebėjo viengungius, jų buitį ir pomėgius. Filme daug įžvalgų, kurios ne tokios paikos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juolab kad visada įdomu stebėti, kaip peržengiamos ribos. Filme tos ribos gana simboliškos, tačiau tai, kaip filmo kūrėjai rodo eksperimento sąlygų draudžiamą tiriamojo ir tiriančiojo bendravimą, tikrai įspūdinga.

Jei dar nenusibodo istorijos apie tai, kad skriaudžiamas vaikas yra pasmerktas tapti serijiniu žudiku, siūlau pasižiūrėti filmą "Sapnuose" (LTV, 8 d. 22.10). Jį 1998 m. sukūrė įdomus režisierius, kurio filmai visada pasižymi ypatinga vizualine įtampa – Neilas Jordanas. Šiame tos įtampos taip pat nepristigs. Viena filmo herojų, kurią meistriškai suvaidino Annette Benning, yra vaikų knygų iliustratorė, tad "Sapnuose" įžvelgsime ir įdomiai pateiktų brolių Grimmų pasakų interpretacijų. Pasaka filme susilieja su košmariškais sapnais, todėl Jordano fantazija neteks nusivilti.

Šią savaitę bus galima prisiminti ir filmus, jau tapusius savotiška masinės kultūros klasika. Pirmiausia – 1982 m. Johno Carpenterio 1982 m. "Padaras" (TV3, 10 d. 22.55) – siaubo filmas apie ateivį iš kosmoso, kuris pradeda kelti grėsmę žmonijai. Nors "Padaras" yra 1951 m. sukurto filmo perdirbinys, jis paveikė visą tolesnę filmų apie "svetimus" estetiką, mat jame jau buvo panaudoti kompiuteriniai specialieji efektai, dabar tapę kasdienybe.

Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Kurtas Russellas. Jį pamatysime ir dar viename to paties režisieriaus panašios estetikos filme "Pabėgimas iš Los Andželo" (LTV, 12 d. 21.20). Čia jis vėl vaidina nelabai tolimos ateities antiherojų, kurį galima suvokti ir kaip teisingų herojų, kadaise išgarsinusių Clintą Eastwoodą, parodiją. Carpenteris vadinamosios mokslinės fantastikos filmuose mėgsta išnaudoti visas jų teikiamas kičo galimybes. Tad kičo mėgėjams bus kur akis paganyti.

Akis bus galima paganyti ir Lecho Majewskio filme "Kalinys iš Rio" (BTV, 9 d. 20.50). Iš Lenkijos kilęs režisierius ir dailininkas pirmiausia mėgsta įgyvendinti savo vizijas. Apie garsiausiu XX a. nusikaltimu kadaise vadinto traukinio apiplėšimo "herojų" pasakojantis 1988 m. filmas pačiam režisieriui dabar atrodo pernelyg komerciškas. Neseniai viename interviu į klausimą, kodėl jis netęsia savo komercinio kino kūrėjo karjeros, Majewskis atsakė: "Kinas jau yra kitoks nei prieš 30 metų. Praėjo "Krikštatėvių" laikai, kai meninė didybė buvo neatsiejama nuo finansinės sėkmės. Aišku, pasitaiko išimčių, tokių kaip "Mėlynas aksomas", "Bartonas Finkas", "Kriminalinis skaitalas". Aš einu ten, kur mane veda vidinis kompasas. O jis mane veda per įvairias šalis, žanrus, formas. Nežinau, ar tai, ką darau, taps įvykiu. Tačiau noriu klausyti savo vidinio balso. Gerai būtų kartais užkariauti tarptautinę publiką, uždirbti daug pinigų, bet tik jei tam neprieštaraus vidinis balsas".

Jūsų – Jonas Ūbis