"Do You Wanna Dance" – šokiai po pirties

"Do You Wanna Dance" A. Kacelavičiaus nuotr.

Retoką šio teatrinio sezono choreografinės kūrybos atmosferą iškart po iškilmingo Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonijos sutirštino netikėtai gaivus menkai žinomo ir po inicialais "V&B" pasislėpusio šokio teatro spektaklis "Do You Wanna Dance".

Penktadienio pavakarę "Keistuolių teatro" scenoje Spaudos rūmuose parodytas vaidinimas praskaidrino nuotaiką ir privertė apgailestauti, kad nepavyko parodyti jo kiek anksčiau. Nors teatro sezonus vieną nuo kito skiria keli vasaros mėnesiai, per pastaruosius metus vis ryškesniu riboženkliu tampa Tarptautinės teatro dienos šventė ir jos metu Lietuvos teatro menininkams teikiami Auksiniai scenos kryžiai. Labiau pasiseka tiems teatro kūrėjams, kurie suspėja savo kūrinius parodyti rudenį ar žiemą – tuomet geriau juntamas atskirų Lietuvos teatro žanrų kontekstas, o publikai lengviau vieną ar kitą kūrinį prisiminti ir įvertinti.

"Do You Wanna Dance" sukurtas jau prieš keletą mėnesių, tačiau kažkodėl liko nepastebėtas, nors ir šio spektaklio autorės, ir nemaža dalis atlikėjų jau pakankamai gerai žinomi. Šokio teatro pavadinimą sudaro pirmosios choreografių Vaidos Grigaitytės-Lungienės ir Brigitos Urbietytės vardų raidės. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio specialybės studentės per nemažą laiko tarpą savo darbą apšlifavo ir pavertė kiek mažiau nei valandą trunkančiu ir nenusibostančiu šokio spektakliu. Jo pavadinimas ir tema susiję ironiškai: į anglų kalba užduodamą klausimą "Do you wanna dance?" atsakoma lietuvišku nerangiu ir juokingu "jo" – nepretenzingas iš provincialų buities bei pramogų sukomponuotas "choreografinis vaizdelis", kuriuo stilingai atkuriama idiliška, naivi ir sąlygiška realybė, nutolusi nuo mūsų laike ir erdvėje.

Kaimiški skalbimo ir prausimosi ritualai – būtina kiekvieno šventadienio uvertiūra, o po jos – vasariškų savaitės darbų ciklą užbaigiantys "šokiai". Spektaklis sukomponuotas iš gana išradingai sujungtų epizodų, nuotaikingai stilizuotais choreografiniais pavidalais perteikiančių paprastas, bet plastiškai patrauklias siužetines temas. Ritmiški, visai nebuitiški skalbimo, gręžimo, skalbinių purtymo judesiai, apjungti į grafiškas ir darnias plastines formas, virsta kaimiška (ir komiška) erotika paskanintomis vyrų ir moterų prausimosi parafrazėmis, kurios natūraliai plėtojamos šokių salėje besimezgančiomis mažomis flirto scenomis.

"Do You Wanna Dance" choreografija yra gana gerai apskaičiuota erdviniu požiūriu – sinchroniškumo įgūdžių reikalaujantys grupiniai epizodai, duetai ir duetų grupės po visą scenos erdvę išskleidžiami naudojantis minimaliu rekvizitu – keturiais kaimiškais suoleliais ir cinkuotais pirties dubenimis. Paprasta, ritminga, kartais primityvoka šokių muzika, kurią pagyvina foniniai gamtos triukšmai (paukščių čiulbėjimas ar šuns kaukimas lyriškose "klubo" scenose), skatina tokias pat paprastas, bet vientisas ir stilingas choreografines formas, kuriose nėra šiuolaikinio šokio kompozicijoms būdingų improvizacijų, automatiškos judesių tėkmės, kai beveik aklai pasikliaujama muzikos keliamomis emocinėmis ir plastinėmis asociacijomis. Plastinė spektaklio kalba paremta laisvais, plačiais judesiais, pabrėžiančiais gamtišką žmogaus kūno prigimtį, todėl juos nesunku individualiai traktuoti, o bendras judesių darnos įspūdis neišnyksta netgi tada, kai jie kiek skirtingai atliekami.

Greta vientisos choreografinės stilistikos dėmesį patraukia ir saikingai perteikiamos režisūrinės situacijos. Tai tipiškos vyro ir moters bendravimo situacijos, kurių komiškumas kartais pernelyg akcentuojamas, o kartais labai taiklus, kupinas skaidrios nuotaikos – pavyzdžiui, švelniai optimistinis spektaklio finalas, kuriame viena iš spektaklio veikėjų, pasigedusi deramo dėmesio, pasitraukia iš salės, paskui grįžta, kurį laiką paliūdi, bet vis dėlto sulaukia savo valandos.

Šokėjų drabužiai paprasti, jų spalvos, siluetai, detalės pabrėžia "darbinę" ar "išeiginę" jų paskirtį; savotiškų niuansų suteikia skalbimo bei pirties temas paryškinančios "šeimyninės" vyrų trumpikės, kurias šie pademonstruoja netikėtai nuo klubų nusijuosdami rankšluosčius, ir ilgos moteriškos apatinės kelnaitės, švysčiojančios iš po plevėsuojančių suknelių padurkų.

Tarp spektaklio atlikėjų – pačios choreografės, turinčios nemažą sceninio judesio patirtį, taip pat šių metų Auksinio scenos kryžiaus nominantė Goda Laurinavičiūtė bei iš "Keistuolių teatro" spektaklių pažįstama Aldona Vilutytė. Šokėjos artistiškos ir savitos, perpratusios kiek utriruotą artistinę spektaklio stilistiką ir gebančios sukurti miniatiūrinius charakterius. Organiškus, gyvus ir judrius vyriškuosius spektaklio personažus šmaikščiai įkūnija Evaldas Taujanskis, Tautvilas Gurevičius, Tomas Dapšauskas ir Eugenijus Sergejevas.

Visi spektaklio komponentai dera vienas prie kito, į viena juos dar labiau jungia patogi, jauki teatro salė, nuo kurios amfiteatro žiūrovai gali matyti visą scenos erdvę ir pajusti spektaklyje slypinčią choreografinę ir apskritai kūrybinę potenciją. "Do You Wanna Dance" savaip pratęsia Marijos Saivosalmi ir Andriaus Katino "Mėnesienos", kai kurių Anželikos Cholinos darbų temas, tik labiau patraukia dėmesį lakoniškumu, choreografinės kalbos paprastumu ir gyvais režisūriniais sprendimais, kuriuos entuziastingai įkūnija jauni aktoriai šokėjai. Gaila, kad jų darbas neįtrauktas į po mėnesio prasidedančio festivalio "Naujasis Baltijos šokis" programą, kurioje ir taip maža naujų lietuviškų darbų.

Būtų įdomu pamatyti kokį nors naują šokio teatro "V&B" kūrybinį bandymą. Vaida Grigaitė ir Brigita Urbietytė, dar geriau įvaldžiusios ir praturtinusios choreografijos kalbą, jame, reikia tikėtis, sugebės išsaugoti gerą ir skaidrią savo pirmojo kūrinio nuotaiką.