Tarp žemės ir dangaus

"Konstantinas"

Nesiliauja populiarių komiksų ekranizacijų banga. Savo eilės sulaukė ir kultinis "Hellblazer", šiandien pasirodantis mūsų ekranuose Franciso Lawrence’o filmo "Konstantinas" ("Constantine", JAV, 2005) pavidalu. "Hellblazer" yra leidžiamas jau beveik dvidešimt metų, iki šiol pasirodė jau per 200 albumų. Jo herojus – okultistas ir demonologijos specialistas Džonas Konstantinas – yra ypatingas personažas. Ypatinga yra ir dviguba komikso realybė. Gyvenimas žemėje čia telpa į krikščioniškos eschatologijos rėmus. Pasaulyje tvyro manichėjiška pusiausvyra tarp gėrio ir blogio. Žmogus yra laisvas, o šviesos ir tamsos jėgos gali jį veikti tik per savo agentus. Agentai nėra nei demonai, nei angelai, tik marionetės savo valdovų rankose. Susimaišę su minia, jie atlieka savo misiją ir niekas nė neįsivaizduoja, kokia jų tikroji prigimtis. Beveik niekas. Konstantinas sugeba juos atpažinti ir tai tampa jo prakeiksmu. Niekam nesuprantamos vizijos pastūmėja Konstantiną savižudybėn. Dvi minutes iki sugrįžtant į gyvųjų pasaulį jam teko pabūti pragare. Nuo tada Konstantinas žino, kas jo laukia po mirties, todėl ir stengiasi pakeisti savo likimą kovodamas su demonais. Džoną Konstantiną filme suvaidino Keanu Reeves. Pateikiame Maxo B. Millerio interviu su aktoriumi fragmentus.

Ar Tau sunkus buvo Konstantino vaidmuo? Ar jautei asmeninių sąsajų?

Džonas Konstantinas – įdomus personažas. Jis sugeba atpažinti žmonių kūnuose besislepiančius angelus ir demonus. Ta savybė apsunkina jam gyvenimą. Jis net mėgina nusižudyti. Paskui, pakibęs tarp dangaus ir pragaro, jis kovoja su demonais ir ieško išsigelbėjimo. Jame glūdi paslaptis ir prieštaravimai. Pats Konstantinas – labai moralus, tačiau jo etikai daug ko stinga. Jis bando kovoti su blogiu žemėje, bet ne visada tai daro gerais būdais. Svarbi siužeto linija susijusi su mano seseria ir jos liga. Kaip ir filmo herojus, mes visi turime stebuklingo išgijimo ir nusiraminimo vilčių.

Ar kas nors sieja Konstantiną ir "Matricos" Neo?

Ir "Konstantinas", ir "Matrica" yra persunkti klasikinių pasakojimų apie didžiuosius didvyrius. Abu herojai keliauja į kitus pasaulius, keliauja per nežinomus žemynus, sutinka keistas būtybes. Jie ieško savosios tapatybės. Jie turi išgyventi kelionę– kaip ir klasikinių mitų herojai. Tuose mituose kalbama ir apie herojaus pasišventimą. Konstantinas neapsimeta teigiamu herojumi, kartais jis būna tiesiog antipatiškas.

Filme matome pabudimo akimirką. Ji – tarsi sąmonės atgavimo metafora.

Manau, kad suvokdamas, įsisąmonindamas bet kuriuos dalykus kartu pasidarai atsakingas už savo veiksmus. Tai – fantastiška. Tikiu, kad galimybė atsibusti ir pasikeisti – tikrasis mūsų gyvenimo šansas. Man tokios pabudimo akimirkos buvo susitikimai su mokytojais, meistrais arba konkretūs išgyvenimai.

"Konstantinas" – tai ir pasakojimas apie atpirkimą.

Atpirkimas, suvokimas, kad pasielgei blogai, prisiminimas apie kadaise padarytą nusikaltimą, priesaikos vengimas – tai svarbu kiekvienam mūsų. Ar tikrai egzistuoja atleidimas? Man atleidimas yra atpirkimas.

Filmo pagrindas yra komiksas. Ar mėgsti komiksus?

Būdamas vaikas juos kolekcionavau. Lioviausi, regis, 1987-aisiais. Jie iki šiol guli dėžėje.

Režisierius Francisas Lawrence’as sakė filme norėjęs parodyti, kad Los Andželas – tai ne Beverli Hilsas ar Malibu…

Taip, Los Andžele daug niūrių užkaborių. Kiekviena vieta turi savą pragaro žemėje versiją. Man patiko sumanymas parodyti pragarą ir rojų horizontaliai. Kiekviena vieta, net ir šis kambarys, kuriame esame, turi dvi versijas: dangiškąją ir pragariškąją. Šis sumanymas padėjo atskleisti fantastinę istoriją žmogiškesniu lygmeniu.

Kas Tau patinka Los Andžele?

Etninė įvairovė. Taip pat augalija, gyvūnija, paverčianti miestą ypatinga vieta. Gyvenu čia nuo 1985-ųjų. Tačiau nemėgstu didelio judėjimo gatvėse. Greitkeliai čia begaliniai.

Ar bijai tapti vieno amplua aktoriumi?

Viliuosi, kad taip neatsitiks. Konstantinas traukė mane, nes suteikė daug galimybių vaidinti – dramatiškai, metaforiškai arba alegoriškai. Herojus ieško, kovoja su likimu, turi atgailauti. Galiu su juo susitapatinti. Kartu filmas yra puiki pramoga. Nenoriu būti pasaulietiškas mesijas.

Ar atsisakai "rizikingų" vaidmenų?

Niekad neatsisakau siūlomo vaidmens tik todėl, kad bijočiau rizikos ar nesėkmės. Tačiau kartais reikia ir žinoti, ką gali sau leisti.

Vis dar groji gitara?

Jau nebegroju savo grupėje. "Dogstar" nariai turėjo norų, kurie nesutapo su mano. Pavyzdžiui, važiuoti su jais į koncertinę kelionę. Išėjau, nes pradėjau jiems trukdyti.

Esi intravertas?

Pasižiūrėk į mano kino karjerą ir pats sau atsakysi. Ne, nesu. Aišku, man pikta, kai paparaciai nerodo deramos pagarbos. Tačiau malonioji šlovės pusė yra susitikimai su įdomiais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad vaidinu filmuose, kurie patinka žmonėms.

Parengė Kora Ročkienė