Modernumo ir tradicijos priešprieša

Algimantas Kezys. Iš ciklo "Miestovaizdžiai II"

Beveik kiekvienais metais lietuvių fotografas Algimantas Kezys atvyksta į Lietuvą, nuolat nustebindamas savo gerbėjus ir pradžiugindamas naujomis parodomis bei fotografijų albumais. Ir šiais metais per savo viešnagės Lietuvoje savaitę menininkas surengė parodas įvairiuose Lietuvos miestuose. A. Kezys – tai žmogus, pasižymintis neblėstančia energija, nuolat ieškantis naujovių. Žinant, koks platus A. Kezio interesų ratas ir kultūrinė veikla, sunku pasakyti, kas jis yra – fotomenininkas, rašytojas, leidėjas, kultūros veikėjas ar filosofas.

A. Kezys praėjusią savaitę surengė parodas Vilniuje ir Kaune. Maironio muziejuje eksponuojama keliolikos menininko darbų paroda "Čikaga", o Vilniaus dailės muziejuje – kelias sales užimanti paroda "Algimanto Kezio miestas".

Per beveik keturis dešimtmečius A. Kezio kūryba kito tiek formos, tiek tematikos požiūriu. Lietuvos fotografijos kontekste šio menininko darbai išsiskiria filosofiškumu, kiekviename savo darbe jis stengiasi išsakyti požiūrį į aplinką, ieško atsakymų į amžinuosius žmogaus egzistencijos klausimus. Jo fotografijos pasižymi formos ir turinio harmonija, apgalvota kompozicija. Kezys fotografijai pirmiausia kelia estetinius reikalavimus.

Lietuvos dailės muziejuje veikianti personalinė paroda "Algimanto Kezio miestas" yra puiki proga susipažinti ir su ankstyvąja, ir su vėlyvąja menininko kūryba. Parodoje – patys naujausi Algimanto Kezio darbai, sukurti 2004 m., ir ankstyvieji, sukurti 1966–1986 m. Darbai eksponuojami keturiose muziejaus salėse, greta rodomi ir tuo laikotarpiu išleisti menininko fotografijų albumai ir knygos.

Urbanistinį peizažą A. Kezys atrado jau seniai. Šalia gamtos, kelionių motyvų ankstyvuosiuose darbuose šmėkšteli netikėtai pamatyta pastato ar tilto detalė, netikėtas dangoraižio ir medžio sugretinimas. Savo ankstyvąsias urbanistines kompozicijas Kezys kūrė naudodamas nespalvotą šviesos ir šešėlių kaitą. Pastaruoju dešimtmečiu kurtose fotografijose ryškūs formos pokyčiai: naudojamos skaitmeninės technologijos, dvigubos kompozicijos, atsiranda spalviniai efektai. Miesto peizažams tai suteikia netikėtų prasmių. Ši paroda puikiai demonstruoja menininko kūrybos kaitą.

Ankstyvosios menininko fotografijos yra gana paprastos formos, bet įdomios, gilios ir daugiaprasmės. 1966–1986 m. darbuose ryški harmoninga formų visuma. Šio laikotarpio darbai pirmiausia patraukia neįprastomis formomis, kurias išryškina tamsių ir šviesių detalių kontrastas. Kartais tamsos ir šviesos dialogas yra paprastesnis, kartais komplikuotesnis, bet šie efektai visuomet susiję su bendra fotografijos kompozicija, išryškintos atskiros jos dalys, viskas subalansuota.

Vėlyvoji A. Kezio kūryba daugeliu meninių aspektų skiriasi nuo ankstyvosios . Per pastaruosius metus įvyko daug pasikeitimų: atsirado spalva, pagrindiniu fotografijos kompozicijos elementu tapo miestas, menininkas pradėjo dirbti kompiuterine technologija, suteikiančia darbams preciziškumo.

Pagrindinis parodos "Algimanto Kezio miestas" objektas yra Čikaga, o jos akcentas – šiemet suprojektuotas naujas tūkstantmečio parkas . Menininkas fotografuoja parko aplinką, lankytojus, architektūros pastatus bei įdomių formų architektūros paminklus. Žmogus, kaip ir kituose jo miestų cikluose, yra šešėlyje, fone. Fotografijose formas puikiai papildo spalva, o miesto grafika virsta tapyba.

A. Kezys didelį dėmesį skiria erdvei, supančiai jo miesto, pastato detalę ar architektūros fragmentą. Miestų cikluose Kezys sudvejina pačius įvairiausius fragmentus, supriešina skirtingas idėjas ir pasaulius. Jam svarbu į žinomą pastatą ar jo fragmentą pažvelgti netikėtu rakursu, kartais deformuoti, iškreipti vaizdą, suteikti jam netikėtą prasmę. Miesto ciklų fotografijos įdomios netikėtais deriniais. Dvigubos kompozicijos technika autoriui leidžia kurti vizualius efektus, žaisti spalvomis, taip pat daiktui, meno kūriniui ar architektūriniam fragmentui suteikti neįprastą kontrastą – fotografijos kalbą sujungti su vaizduojamosios dailės kalba. Miestų fotografijos įdomios, išraiškingos ir patrauklios, laužytų linijų ar kreivės perspektyva žiūrovą priverčia atitrūkti nuo realybės.

Fotografijų cikle "Pėsčiųjų tiltas" menininkas vaizduoja svarbias parko aplinkos detales: tiltus, žymaus menininko skulptūros fragmentus, pastatus, paviljonus. Šių fotografijų kompozicijoje svarbus tampa geometrinės detalės, augalo motyvas, savaip atliepiantis ir papildantis architektūrines formas.

Keziui visuomet pavyksta harmoniškai sukomponuoti fotografiją, pamatyti ir užfiksuoti nuolat pasikartojantį vaizdą, objektą ir ritmą. Kartais gamtos peizažai, pastatai, daiktai, žmonės jo fotografijose mąsto, kalba, filosofuoja, o kartais įgauna simbolinę prasmę.

Kezys savo fotografijose tarsi ištraukia pasirinktą objektą ar figūrą iš aplinkos, sustingdo jį netikėtu rakursu, neįprastoje šviesoje pakylėja virš realybės į nematomą būties lygmenį, jo vienišą pavidalą taip ir palikdamas stilizuotoje aplinkoje. Visos fotografijos yra savitos, spalvingos, ekspresyvios, patraukiančios žiūrovą netikėtomis aliuzijomis ir prasmėmis.