Laiškai iš Vienos

Kristine Kursiša. Videoinstaliacija "Moteris ir vilkai". 2001 m.

Šio šimtmečio ir tūkstantmečio pradžioje tiek pokyčių pralėkė per senąją Europą ir tokiais dideliais žingsniais, kad daugumai žmonių tiesiog užėmė kvapą. Rytų bloko, kuriame gimė ir užaugo ištisos kartos, išnykimas, geležinių sienų, ribojusių mirties zonas, griuvimas, nacionalinių valiutų keitimas į eurus, Europos parlamento su nauja konstitucija ir įstatymais įsteigimas – visiems šiems įvykiams prireikė Heraklio jėgų ir milžiniškos energijos. Europa nebe ta graži ir jauna nimfa, o subrendusi, savimi pasitikinti moteris, kuri nebesileis pagrobiama jaučio ir nusinešama ant nugaros.

Evelyn Weiss, viena iš kuratorių, ištrauka iš parodos katalogo

Šiuolaikinio meno parodų atidarymų lankytojai Vienoje ryškiai skiriasi nuo publikos Vilniaus šiuolaikinio meno centre. Šiuolaikiniu menu iš Lietuvos ir kitų 9 naujų Europos sąjungos narių domisi ponios ir panelės vakarinėmis suknelėmis, kostiumuoti ponai ir vos vienas kitas jaunuolis. Pagrindinė parodos "Naujasis dešimtukas" ("The New Ten"), atidarytos spalio 28 d. Menininkų namuose ("Künstlerhaus") Vienoje, kuratorė yra Raminta Jurėnaitė.

Šiemet prasidėjęs politinių parodų bumas tęsiasi toliau, pristatomos naujos ir nepažintos Europos provincijos. Šioje parodoje kuratoriams teko sunki užduotis: iš kiekvienos naujos narės atrinkti po du menininkus, galinčius reprezentuoti tos šalies šiuolaikinį meną. Lenkijoje ir Čekijoje konkurencija buvo nemaža, tačiau surasti du menininkus Kipre ar Maltoje tikrai nebuvo lengva. Kita problema, su kuria susiduria panašios parodos – atrinkti menininkus ir darbus taip, kad jie reprezentuotų visą šiuolaikinį šalių meną, o juk tikslas ir yra parodyti, kaip atrodo šių dienų menas, pavyzdžiui, Latvijoje ar Slovėnijoje. Trečia problema yra ta, kad, nors tokios parodos turėtų būti lyg ir reprezentatyvios, tačiau joms įtakos visuomet turi kuratoriaus skonio subtilybės.

"Naujojo dešimtuko" parodoje vyrauja tapyba ir skulptūriniai elementai, yra tik vienas kitas videodarbas. Latvijai atstovauja lietuviams pažįstami "Famous Five" grupės karstas su gėlėmis ir ekranu bei Kristines Kursiša videoinstaliacija "Moteris ir vilkai". Latviai naudoja ekraną kaip reprezentacijos plokštumą: pirmuoju atveju numalšinamas smalsumas, kas vyksta karste, antruoju – jaukaus kambario sienoje įtaisytas paveikslas tiesiog rodo videokūrinius. Taip latviai sureikšmina ekraną privačiose gyvenimo erdvėse.

Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentacija atrodo keistai, ypač žiūrint į lietuvišką kontekstą iš vidaus. Lietuvai atstovauja skulptorius Petras Mazūras, savo skulptūromis mėginantis rasti sąsajų tarp egzotiškų augalų ir šiaurietiško akmens ir šitaip, matyt, integruoti pietines ir šiaurines ES nares į vieną darinį. Antrasis Lietuvą reprezentuojantis menininkas – režisierius Karolis Jankus, laviruojantis tarp kino stilistikos ir videomeno formos. Jo trumpi filmukai, teigia kuratorė R. Jurėnaitė, atskleidžia sunkias ir jautrias pokomunistinės visuomenės problemas.

Politikos temą nagrinėja vos vienas menininkas iš Čekijos – Ivanas Kafka, baltą erdvę pripildęs pripūstų polietileno maišelių. Raudoni ir balti maišeliai primena Austrijos vėliavą, o jų viduje yra menininko "kvapas", nes jis pats juos pripūtė ir užrišo. Šia instaliacija Ivanas Kafka žaidžia vartotojiškumo, menininko padėties visuomenėje sąvokomis.

Visgi šiuolaikino meno reprezentacijas vertinti politiniame kontekste sunku, nes čia keičiasi ir reikalavimų, ir reprezentacijos, ir konteksto sampratos. Kas įdomu lietuviui, nebūtinai įdomu austrui ir atvirkščiai.

Paroda veiks iki 2005 m. sausio 16 d.

Viena