"Iš arti"

Hanso van Koolwijko ir Hanso van Ecko garso skulptūra "Bambuso Sonoro"

Man patinka būti paprastu klausytoju: ateiti į koncertą be išankstinių nuostatų, nieko nežinoti apie jame skambėsiančius naujus kūrinius, klausytis atsipalaidavus, negalvojant apie kūrinio struktūrą ar kompozitoriaus meistriškumą, nepriekabiaujant. Juk taip miela galvoti apie gražius ir malonius dalykus, leisti muzikai tiesiog tekėti pro ausis…

Bet ne visada gali sau tai leisti. Ypač tokiomis ypatingomis ir retomis progomis kaip šiuolaikinės muzikos festivaliai. Jie turi ypatingą dvasią – ją sudaro ne tik skambanti muzika ar unikalūs muzikai, bet ir klausytojai, ateinantys į tokius renginius. Ypatingi būna ir kiekvieną dieną skambantys koncertai – kartais užgniaužiantys kvapą, kartais sunkūs ir nuobodūs, kartais stebinantys šiuolaikinių kompozitorių dar tebeturimu humoro jausmu.

Visgi nemėgstu vertinti, narstyti detalių. Ypač šiuolaikinių kūrinių premjerų. Pirmasis įspūdis nebūtinai bus teisingas, be to, muzika turbūt yra kuriama klausymuisi, o ne vertinimui. Įvertins laikas. Taigi šiame tekste – tik faktai ir pastabos.

Lapkričio 12–17 d. Kaune vykęs šiuolaikinės muzikos festivalis "Iš arti" – jau devintas. Tokie festivaliai – visuomet puiki proga gimti naujiems kūriniams, o šių metų "Iš arti" lietuviškų premjerų buvo net dvidešimt.

Ypatingas festivalio svečias – olandų menininkas, dizaineris ir muzikas Hansas van Koolwijkas (g. 1952), kuriantis garso skulptūras ir hibridinius muzikos instrumentus. Anot menininko, jo kūryba – tai kažkas tarp vaizduojamojo meno ir muzikos. H. van Koolwijkas bendradarbiauja su muzikais, rengia bendrus projektus. Vienas tokių bendraautorių – Hansas van Eckas, elektroakustinės muzikos grupės "Screck Ensemble" įkūrėjas – paskatino ieškoti alternatyvių garso likmės šaltinių, eksperimentuoti, konstruoti hibridinius muzikos instrumentus. Festivalyje "Iš arti" H. van Koolwijkas pristatė garso skulptūras "Glijba" (2001) ir "Rolba" (2002). Jas buvo galima apžiūrėti Kauno filharmonijos foje.

Lapkričio 13 d. M. Žilinsko dailės galerijoje buvo pristatyta H. van Koolwijko ir H. van Ecko garso skulptūra "BassBoxan", o koncerte Kauno filharmonijoje klausytojai galėjo įvertinti garso skulptūrą "Bambuso Sonoro". Šiame koncerte taip pat skambėjo Vidmanto Bartulio "Alliance-2004" premjera. Kūrinį atliko H. van Koolwijkas, H. van Eckas ir Petras Vyšniauskas.

Lapkričio 15 d. Kauno filharmonijoje koncertavo tarptautinį pripažinimą pelnęs "Ebony" kvartetas. Puikus, dėmesį užvaldantis klarnetų ansamblis atliko V. Runchako "The Art of Mute Sounds" (1997), Y. Bondue "Zabava" (2002), H. Eklundo "Quattro Temperamenti" (1965), S. Reicho "New York Counteroint" (1985) ir Z. Bružaitės "Cobra – Cappela" premjerą.

Jokio atokvėpio. Jau kitą dieną "Iš arti" koncertavo ansamblis "Ergo" iš Kanados. Šis koncertas – ISCM Lietuvos ir Kanados skyrių tarptautinio kultūrinio projekto "Ergo" dalis. Ansamblis "Ergo" pakvietė į premjerų vakarą – skambėjo V. Germanavičiaus "Plains", A. Martinaičio "Madam Butterfly, Madam Bovary…", Š. Nako "Žvilgsnis, apakintas Šiaurės" bei kanadiečių kompozitorių kūrinių premjeros: L.C. Smitho "Vine", Ch.P. Harmano "Kansha", M. Roi "Bearing", S. Klarke’o "Tide" bei P. Steenhuiseno "Sommes – nous pilotées par nos genes?".

Į festivalio programą įtraukti ir du lietuviški vakarai: lapkričio 12 d. Vilniaus savivaldybės choro "Jauna muzika" ir Kauno styginių kvarteto parengta programa, o lapkričio 17 d. – paskutinis festivalio koncertas. Jame grojo ansamblis "Luminaire" ir Kauno styginių kvartetas.

Chorinės muzikos vakare taip pat skambėjo premjeros: G. Kuprevičiaus "Pakopų psalmė", šviesi, net gniaužianti kvapą V. Augustino "Lux aeterna", G. Svilainio "Eurclone", D. Kairaitytės "Dedikacija", "Sol lucet omnibus" ir Z. Bružaitės "Rausvoji ekspresija". Išgirdome ir V. Bartulio "Niekų dainelę", Z. Bružaitės "Baltąją impresiją" (2002).

Paskutinis festivalio vakaras, ko gero, buvo pats smagiausias. Jame grojo ansamblis "Luminaire" – M. Juozapavičius (fleita), D. Pocius (obojus), A. Taločka (klarnetas), P. Lukauskas (valtorna) ir Š. Kačionas (fagotas) bei Kauno styginių kvartetas – K. Beinarytė (smuikas), D. Terminaitė (smuikas), D. Sauspreikšaitytė (altas) ir S. Bartulis (violončelė). Ir vėl – penkios premjeros: G. Kuprevičiaus "Intrada – Fest", V. Švedo "Duo sonata", D. Rokaitės "Organa", Z. Bružaitės "Hi, Visbie, hi!", A. Bružo "Nendrių giesmės" ir A. Kubiliūno "Koncertinė pjesė" pučiamųjų kvintetui.

Festivalyje "Iš arti" mėgstama ir elektroakustinė muzika. M.K. Čiurlionio dailės galerijos koncertų salėje vieną festivalio vakarą skambėjo elektroninės ir elektroakustinės A. Martinaičio, V. Germanavičiaus, G. Krammerio, A. Kučinsko, T. Rossachi, G. Kuprevičiaus, P. Sluškonio, M. Vaišučio, Audriaus Vaitiekūno, T. Petrikio, G. Banaičio, J. Alviko, J. Čereškaitės, E. Adomkaus, T. ir T. Vosylių kompozicijos, o kitą vakarą – lietuvių kilmės kompozitoriaus Paulio Dirmeikio (Prancūzija) elektroninė, konkrečioji ir kamerinė muzika.

VDU teologijos fakulteto koncertų salėje vyko dar vienas koncertas, buvo atliekami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros studentų kūriniai.

"Iš arti" vėl po truputį tolstant galima apibendrinti – festivalis buvo puikus. Pirmiausia todėl, kad tai – renginys-sambūris, čia sukauptos bendros daugelio žmonių pastangos, daug naujų kūrinių. Tikrai nekyla pagunda jų rakinėti, kritiškai narplioti bei svarstyti, ar visi autoriai jaučiasi atsakingi prieš ateitį. Muzika juk kuriama klausymui, o vertins laikas.