Porcelianinės idėjos

Jau keturioliktąjį kartą Kaune buvo surengtas porceliano simpoziumas, kurį organizavo keramikė Aldona Keturakienė. Per simpoziumą sukurtų darbų paroda atidaryta M. Žilinsko galerijoje Kaune. Trylika keramikų rugpjūčio mėnesį buvo įsikūrę AB "Jiesios" fabrike, trumpam virtusiame kūrybinėmis dirbtuvėmis. Kiekvienais metais "Jiesios" fabrikas suteikia tokią galimybę leisdamas dirbti savo patalpose ir naudotis specialia technika.

Kaulo porcelianas yra labai įnoringa medžiaga, objektai iš jos paprastai yra liejami arba lipdomi rankomis. Dirbant su tokia medžiaga labai svarbus pats technologinis procesas: degimo metu objektai iš kaulinio porceliano gali suskilti arba susmegti, jei netinkamai paruošta masė arba keliais laipsniais nenutaikyta degimo temperatūra.

Menininkų darbus galima skirstyti į dvi grupes, nes vieni linkę porcelianą laikyti tik tarpininku idėjai įgyvendinti, kiti suka tradicijos link, kurdami įprastesnius daiktus, bet išnaudodami porceliano trapumą, plonumą ir perregimumą.

Eglės Česonytės instaliacijoje "porche mashines, procesas" susijungia archetipinės svastikos reikšmės (pagal baltišką simboliką tai yra ugnies ženklas) su šiandienėmis pasaulio mutacijomis. Ant metalinio strypo sumauti estetiški "ugnies ratai" rieda palikdami paskui save nuolaužų pėdsakus. Šios instaliacijos poveikis priminė prieš kelerius metus toje pačioje galerijoje eksponuotą Giunterio Ueckerio judančią instaliaciją, kur ant rato besisukančios virvės smėlyje "mynė" kelius. Kitas šios menininkės darbas, pavadintas trimis klaustukais, alsuoja roko romantika: ne saldus, o griežtas romantizmas. Porcelianiniai lakuoti daikčiukai - rožių pumpurai ir pabirę žiedlapiai, citrinos, piešiniai ant plokštelių (rožės ir lūpos, nuogas moters kūnas ir vonia, infantilios mergaičių svajonės apie princus ir rūmus etc.) - sudėlioti ant stiklų tarytum sentimentali ir magiška prisiminimų saugykla. Tuo tarpu Rokas Dovydėnas ironizuoja religinį fanatizmą, prigaminęs "Kryžių Lietuvai" porcelianinių kryžių, urnų ir vokų-širdelių. Maža to, šalia kryžinio altorėlio atsirado užrašas "JESUS JESUS JESUS" komiksiniu šriftu. Verta pagalvoti, kiek garbiname ir fetišizuojame, o kiek tikime.

Nenuginčijama, kad tikime paslaptimis už uždarų durų. Remigijaus Sederavičiaus ratu sukabintos rakto skylutės žiūrovą galėtų paversti intymumo ekspertu. Pats menininkas siūlo stereotipinę "paslaptį" - moters genitalijas.

Parodoje buvo rodoma simpoziumo metu filmuota medžiaga, kaip menininkai dirbo ir gyveno visą mėnesį. Hilbertas Jatkevičius labai konceptualiai atrodė paties proceso metu, dailindamas mergužėlių grakščias, it nulietas kojas. Darbą pavadinęs "Šokiu", menininkas realistiškas porcelianines kojas sustatė ratu, vieną jų apšviesdamas iš vidaus. Tokiam kūrinio eksponavimui kiek pritrūko dinamikos ir kabaretinės kojų įtaigos.

Aktyviai kuriančios keramikės Aldonos Keturakienės instaliacija kalba apie socialines problemas (narkomanija, skurdas, kt.). Kūrinys, kuriame suskeldėjusių kulnų eilės (į vieną jų įbestas švirkštas) veda porcelianinės dėžės - šiukšlių konteinerio - link, meniniu idėjos realizavimu, paveikumu ir estetika nusileidžia ankstesniems menininkės darbams, kuriuose konceptualumas, formų išradingumas ir atlikimo estetika neturi priekaištų.

Moters įvaizdžiais žaidė Kristina Ancutaitė, grakščiuose plaštakių sparnuose įtaisiusi celiulitinį, drebutinį moters kūną ("Švytėjimas"), moterį aštuonkoją, moterį vampę ir t.t. Popmenui artimi Dalios Laučkaitės porceliano kūriniai. Autorė paprastą stiklinės formą apsupo stilingais mažmožiais (baro kraneliai su užrašais "hot", "cold", etc.), dekoravo itin realistiškais tarakonais, įstatė jas į porceliano pagalvėles, pasitelkusi dekorą kiekvienai jų suteikė skirtingas nuotaikas. Rūtos Šipalytės kūriniai "Miestas", "Dvisieniai indai" traukia akį išskirtine ažūriška, perregima konstrukcija, "tops of the pops" - ant rutuliukų dardantys puodeliai - estetišku formų deriniu. Reginos Lisauskienės kūrinys - kubas, dinamiškai apaugintas daugybe porcelianinių aštriabriaunių "tulpių", - asocijuojasi su kriauklelėmis apaugusiais jūros akmenimis. Monumentalus Dariaus Barčo dekoratyvių žuvelių, ryjančių savo uodegas, ir grubaus akmens luitų derinys, savita Irenos Petravičienės bičių tinklų estetika. Alos Červonikovos neįprastų formų "Keliaujančios sagos" buvo suformuotos gumine pirštine. To rezultatas - itin glotnios ir plastiškos minimalistinės formos, kurias autorė inkrustavo gintaro akutėmis. Bene tradiciškiausi - latvių keramiko darbai. Aris Seglinis sukūrė porcelianinius indus, išpuoštus ažūrais ir blizgančiu dekoru.