Lietuvos valstybės kūrėjų portretai

Pranciškus Smuglevičius. "Prozorų šeimos portretas". 1789 m. VNM

Paroda "Lietuvos valstybės kūrėjai" buvo atidaryta liepos 6 dieną - Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga. Tai tarptautinė dailės paroda, suskirstyta į dvi dalis. XVI-XIX a. portretai rodomi Vilniaus paveikslų galerijos salėse. XX a. pirmosios pusės portretai eksponuojami Radvilų rūmuose.

Paroda pristato XVI-XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos valdovų, didikų, Bažnyčios bei kultūros atstovų portretus. Meno kūriniai surinkti ir pasiskolinti iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos saugyklų, privačių rinkinių, muziejų, bibliotekų, bažnyčių. Pasak LDM direktoriaus Romualdo Budrio, šia paroda "personaliniu aspektu siekiama atskleisti svarbiausius senosios Lietuvos valstybės likimą lėmusių asmenybių darbus - lemtingiausius Lietuvos istorijos įvykius. Paroda sutelkia dėmesį ne tik į XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimą, bet ir pristato carinės Rusijos okupuotos Lietuvos valstybingumo puoselėtojus, tautinio atgimimo žadintojus ir naujosios Lietuvos valstybės - Lietuvos Respublikos - kūrėjus."

XVI-XIX a. portretai

Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojama daugiau nei keturi šimtai XVI-XIX a. Lietuvos valdovų, Bažnyčios dignitorių, didikų bei kitų kultūros, politikos bei karinės diplomatijos veikėjų portretų. Visi šie meno kūriniai - ne tik tapybos, bet ir grafikos, skulptūros bei mažosios plastikos pavyzdžiai.

Portreto žanras turi nepaprastai didelę istorinę reikšmę. Portretai labai ryškiai atspindi savo epochą, žmogaus būtį ir pasaulėjautą. Tradicija kurti valdovų portretus įsivyravo tik XVI a., Lietuvoje prasidėjus Renesansui. Pagal šios parodos chronologiją, patiems pirmiesiems priskiriami nežinomų dailininkų tapyti Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vyskupo Merkelio Giedraičio, Onos Radvilienės bei vyskupo Povilo Alšėniškio (šis priskiriamas italui Giovani da Montei) portretai. XVI-XVII a. sankirta LDK - baroko įsiviešpatavimas. XVII a. - monumentaliosios ir molbertinės tapybos (ypač portreto) aukso amžius. Ir vėlgi - visam tam įtaką darė pati epochos ideologinė orientacija. XVII-XVIII a. portretai reprezentaciniai. Parodoje eksponuojami Georgo Danielio Schultzo, Johanno Schrotterio, Augustino Mirys, Jacobo Wesselio bei kitų karališkųjų tapytojų sukurti reprezentaciniai valdovų, dvasininkų portretai. XVI-XVIII a. portretinės tapybos ekspoziciją papildo nemažai grafikos bei žymių Europos ir Lietuvos medalių meistrų darbų.

XVIII-XIX a. meninė kūryba siejama su Vilniaus universitetu ir čia įkurtomis architektūros ir dailės katedromis. Portreto žanras buvo svarbiausia sritis šio universiteto auklėtinių ir mokytojų kūryboje (Pranciškus Smuglevičius, Jonas Rustemas, Juozapas Oleškevičius, Jonas Damelis, Kanutas Ruseckas, Valentinas Vankavičius, Adomas Šemešius ir kiti). Įsimintini P. Smuglevičiaus grupiniai portretai ("Prozorų šeimos portretas", 1789 m.), lyriški A. Šemešio portretai ("Liudvikas Kondratavičius - Vladislavas Sirokomlė", 1854 m.), portretiškai tikslūs J. Rustemo paveikslai ("Jozefas Frankas", 1819-1820 m.). Iš skulptūrinių šios parodos pavyzdžių galima būtų paminėti žymų Lietuvos skulptorių Kazimierą Jelskį ir jo išraiškingus, charakteringus biustus ("Adomas Jurgis Čartoryskis", 1828 m.).

XX a. pirmos pusės portretai

Kitoje parodos "Lietuvos valstybės kūrėjai" dalyje, esančioje Radvilų rūmuose, eksponuojama apie 200 tarpukario Lietuvos vadovų, kultūros bei meno veikėjų portretų.

Pasak šios parodos konsultantės dr. Giedrės Jankevičiūtės, "pirmiausia dera priminti, kad tarpukario portretų rinkinį pažįstame tik fragmentiškai. Juk sovietmečiu daugelis šių kūrinių, įamžinę tuometiniam režimui nepageidaujamus asmenis, tūnojo saugyklose. Tik pralaisvėjus politiniam gyvenimui, publika išvydo Lietuvos prezidentų, politikų ir generolų atvaizdus. Ne vienas mažiau žinomo veikėjo portretas žiūrovams dar nematytas iki šiol. Todėl vienas šios parodos tikslų - mėginimas pateikti kuo platesnę XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės bei kultūros veikėjų atvaizdų panoramą."

Tarp oficialių asmenų portretų yra nemaža dalis pačių tapytojų autoportretų, kurie iš tiesų turi daug didesnę meninę vertę. Parodoje galima išvysti tokių tapytojų kaip Viktoro Vizgirdos, Petro Kalpoko, Vlado Eidukevičiaus, Antano Samuolio, Adomo Varno, Marcės Katiliūtės, Justino Vienožinskio ir kt. darbų.

XX a. pirmosios pusės portretuose tapytojai siekia perteikti ne tik portretinį panašumą, bet ir psichologinę asmenybės charakteristiką. Tiesa, fotografijos suklestėjimas turėjo ir neigiamą poveikį portreto žanrui. Kai kurių oficialių asmenų užsakymais portretai buvo tapomi pagal nuotraukas, o tai menininkui trukdydavo dirbti savo maniera, varžydavo tapymo laisvę.

Paroda "Lietuvos valstybės kūrėjai" veiks iki spalio 15 dienos.