Teatras. 2003, Nr. 1

Jau pasirodė naujausias "Teatro" žurnalo numeris, skirtas praėjusio sezono aktualijoms. Jomis žurnalo rengėjai įvardija aktorių režisūrą ir teatro vadybos problemas. Neatsitiktinai pirmieji puslapiai skiriami režisierių Povilo Gaidžio, Dalios Tamulevičiūtės ir Jono Vaitkaus apmąstymams, ką reiškia šiandien režisuojantis aktorius ir kuo jis skiriasi nuo Tikro režisieriaus. Ypač kritiškai šiuo klausimu pasisako Vaitkus, pabaigoje retoriškai sušunkantis: "Aš dar suprasčiau, kad aktorius gali rūpintis savo monospektakliu. Bet kai sueina du, trys, keturi, penki... Apie kokį darbą galima kalbėti? Kas sujungs tuos aktorius? O dar scenografija, muzika, šviesa... Kas tą darbą dirbs? Aktorius? Ar jūs išprotėjot visi su ministerija priešaky?" Kaip atsakymas Vaitkui, kuris simptomiškiausiu tokios režisūros pavyzdžiu pasirenka Valentiną Masalskį, - šio statytos "Įpročio jėgos" recenzija.

Pasikeitusį požiūrį į šiandien tiesiog būtiną teatro vadybą išsako Jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėja Ingrida Daunoravičiūtė ir šio teatro reklamos koordinatorius Gintaras Tūbelis, naujoji Kauno dramos teatro vadovė Ina Pukelytė, "Meno forto" vadybininkė Aušra Simanavičiūtė, Didžiojo Vilniaus teatro vadovas ir režisierius Audrius Nakas, Panevėžio dramos teatro vadovas Rimas Teresas bei Šiaulių dramos vadovas Antanas Venckus. Kad ir kaip būtų, simpatijos jaunų ir jau nemažai nuveikusių savo teatrų labui žmonių bei vadovų pusėje. Tik Teresas ir Venckus kaip išsigelbėjimo laukia Teatro įstatymo.

Kad problemų ir ne tik spektakliuose, konstatuoja Ernestas Parulskis, atlikęs savanorišką ir anaiptol nelinksmą pasivaikščiojimą po teatrų internetines svetaines. Tarp geriausiųjų, jo manymu, atsiduria Nacionalinio dramos, Oskaro Koršunovo ir Anželikos Cholinos teatrų. Tarp "tvarkingų" - Kauno muzikinis, "Lėlė", Jaunimo bei Didysis Vilniaus teatrai.

Ypač daug vietos šįkart žurnalas skiria sezono apžvalgai. Recenzuojamos ir Vilniaus, ir kituose miestuose pasirodžiusios dramos bei šokio premjeros - beveik kiekvienam teatrui ar trupei skiriama po recenziją.

Knygų skyriuje Alvydas Šlepikas pristato Monikos Mironaitės "Apie gyvenimą, meilę, kūrybą".

Tarp pjesių - Gintaro Grajausko "Komiksas, arba Žmogus geležiniu dančiu" bei Olego Kesmino "Šis tas apie mūsų motiną".

Žurnalo pabaigoje, kaip visada, - Lietuvos ir užsienio teatro gyvenimo kronika.

Ir dar. Žurnalas kukliai atsisveikina su jo įkūrėja ir leidėja Rasa Andrašiūnaite, jai geriausius žodžius taria Rimas Tuminas, Laimonas Noreika ir Dana Rutkutė. Jie - viršelio atvarte. Pabaigos atvarte - nekrošiški pavasariai 1983, 1953 ir 2003 metais - juos, prisimindama "Ilgą kaip šimtmečiai dieną" ir "Pradža. Donelaitis. Metai" suskaičiuoja Ramunė Marcinkevičiūtė.

7MD inf.