Dovilė Zelčiūtė

Z. Baltrušio nuotr.

* * *

Užstatau moteriškumą sveikatą ramų miegą
sėkmingas gražias publikacijas
pažadu daugiau nemeluoti - esu
nelaiminga ar pasmerkta amžiams nusipirkau
rudą šuniuką sesuo pasakė tai viskas
vaiko jau neturėsi užstatau
savo vaikystę su visom brangiausiom
nuodėmėm ir paslaptim atiduodu kas liko
kur toji mana valanda išeini
ir vėl išeini pažadu viską (manai ištesėsiu?) vaikai
visi mano vaikai - mylimasis jo akys
prašau duokite kreditan man tą gyvenimą
iš jo dabar nepasikelsiu sako galima sako jei melsiesi
metų metais ir šimtmečiais laistysi sausą kamieną išleis
kada nors žalią viltį aukojimas žinau tik aukojimas
pažadu kaipgi dar galėčiau jį prisišaukti
nė vieną rytą nematysite mano rūškano veido
išmoksiu šypsotis nekalbėti žodžių be reikalo -
šaukiuosi šnabždu pataikauju vilioju
burtauju afrodiziakus ir vėl nusiminusi gaudau
akimis kur tas ženklas dangaus gailestingosios akys
ramiai beribiai užgavusios
rankos liepsna ir aukojimas
ir tas vaikas sapnuotas tas vaikas
mums abiem atnešęs vandens


* * *

Norėčiau nėščios barbės Kalėdoms
kažin klausi ar Kalėdų senelis galėtų
viltingai nutęsi nukertu negalėtų
jis tokios nepakels
ne rimtai bet mamyte gal jam per brangu
gal per kvaila sakau esu tikra jis nemėgsta
nėščių barbių atėjo laikai
nesipykim taikiai atsako lapkričio vidurys
nesipykim juk greitai Kalėdos


* * *

Apsivelku drabužį
netyčia sumirko aistroj
kruopščiai išskalbtas rūpestingai išlygintas
vis tiek
nuodėme krečia


Guru

Visa tai jau mačiau jau buvo
virgulės priešais saulę prie ežero sukasi manasis guru
šamanas mokytojas geidžiamiausias metų žmogus:
prisipažink sau pati tą baisiąją nuodėmę
atsisakei meilės atstūmei nieko nesuprantu ir nieko
neatsisakiau
tuo metu jo žmona įpila vyno su gvazdikėliais citrinų
žievelėm - karšta
eik išsimaudyk o aš pasiruošiu jis liepia brendu
į ežerą kaip nesava kaip beprotė drabužių nereikia
šūkteli moteris visi čia savi na ir gerai tyliai metu į pievą
raudoną chalatą prie pat lelijų plaukiu
krūtys vandenyje kaip du lapai vandens augalai teliuskuoja
palaima nejuntu jokios baimės kaltės netikrumo nenoriu
atsiverti šią akimirką esu lyg be nuodėmės
jau ateina visas šnypšdamas ir mojuodamas o aš
ak tu Viešpatie tarp meldų žolių be drabužių lipk į krantą jis
šaukia
aš jau sklidinas aš pasiruošęs o tu? lipk į krantą!
išnyru nuoga ir puskvaišė ima juokas
nėra laiko jis kažką atnašauja į dangų
nespėju kaip reik susisiausti tie kepalėliai krenta tiesiai į
mago akis
jis nemato gal mato gargaliuoja likimo balsu prisiminki ar
išdavei meilę?
vieną sykį bendriausia prasme turbūt taip: nelipau kai mirė į
kapą
o traukė neapsakomai žemės geismas bet vaiką
jau vaiką tada auginau tau dešimtkart dešimt
reikės atmeldimų ir lygiai tiek pat metų kad būtų atleista
o kad būtų atleista man atneša vyno žmona
paskui kepa žuvį o mano apsvaigęs guru jau kitoje realybėje
sugriebęs ranką kelia aukštyn kartoja
oho tavo krūtys kai aš pamačiau
tai bent paveikslėlis, tiesa, tau reikia ko nors labai žemiško
oho koksai paveikslėlis kai lipai iš vandens vos nenumiriau
juokiasi vynas bėga per barzdą tai kaipgi jei būčiau numiręs
tai kaipgi be manęs rytoj išgyventumei, ką?


* * *

Įlašink keturiasdešimt lašiukų
serga mano mokytojas ne
geriau varyk du šaukštelius paduok
virpa akys į lubas apsiputojęs
sėdėk čia ant lovos krašto kam pasakiau
sėdėk niekur neisi neleidžiu
man karšta man šalta kai visiškai mirsiu
kai ne tau manęs o man tavęs juk gali ir taip atsitikti
prireiks kas nors iš maniškių paskambins
atvažiuosi? sakyk! skyla ant stalo lėkštė
o! matei koks galingumas tu dar nieko nematei
nieko apie mane nežinai nesimuistyk duok ranką
gražus šiltas delniukas o mano šaltas jau galas
uždėk dabar savo ranką ant penktos čakros
ko sutrikai abejoji nežinai
kur yra penkta čakra? ūūū o kur būtum uždėjusi?!
tau manęs reikia vaikeli visai be manęs prapulsi
privalai mokytis būti stipri daugiau sau leisti mažiau
medituoti žavinga esi kai apkvaitusi
bijau nusives koks nors suskis

* * *

O aš
kas tokia aš
kukliai prispaudusi uodegą ant lovos krašto
porinanti o juk Paulius buvo Saulium
jau viską žinau bet sėdžiu
Šekspyro girti sonetai į mano ausis
į pramuštą čakrą
veislinė juslinė kalytė maždaug dvimetinė
negaliu patikėti atsirado daugiau žmonių
jie patvirtina - moteris! jie išduoda
moters sertifikatą apstulbusi priimi
o pradėjai prisimeni? pradėjai
nuo keitimosi energija pragaru apsvaigai
tik manei - nuo dangaus


* * *

Galiu pasiteisint tik tuo
tai mano kelias
neturėti kelio


* * *

Ir visai ne juslingumas -
morčius ruja
persidažiau plaukus
nebedirbu darbų
veidrodis - priešais -
spingčioja vilkės akys
veidas
dyla traukiasi pervirsta
* * *

Pone
girdėjau klūpote
prie B.B. ar prie K.K.
nailoninių kojų
virtuvės grindys nešvarios
šuva pripėdavo
nesiklaupkite
išsitepsite išeigines kelnes
o ir aš neverta netvirta
nors gyva tai yra pusgyvė -
bendraukime "dvasiškai"


* * *

Kaip nors tave atkapstyti
iš prisiminimų griuvėsių
išvynioti
iš aistrų ir ilgesio šilko
dar vieną vienintelį kartą
įtraukt į save
rankų ir ašarų kvapą
nulaižyti blakstienų druską
pirštais antakių eglišakius apvedžioti
smilkinio pulsą smilium išgirsti
išvynioti iš aistrų ir ilgesio šilko
o kas rytą į veidą - tas šilkas
tas girtas ūkanų miestas
į širdį tie nekalti
lapkričio pratimėliai


* * *

Reikia apie tave
viską dabar pasakyti
galbūt tai vienintelis šansas
temsta miestas ir vakaro rūbas
palengva nusileidžia ant medžių
tu nusirengi
eini į kambarį tyliai guliesi
žiūriu kaip švyti boluoja
tamsoje tavo vienišas kūnas
ilgu ir norisi verkti
mėnuo šypsosi
reikia apie tave viską dabar pasakyti