Teatras

Prisimename Arną Roseną

kronika

Birželio 29 dieną sukaks metai, kai netekome talentingojo aktoriaus ir skaitovo Arno Roseno. Šių metų kovo 31-ąją jis būtų šventęs savo septyniasdešimtmetį.

Arno Roseno gyvenimas buvo iki kraštų sklidinas ieškojimų, kūrybos, meilės. Pirmosios aktoriaus meistriškumo katedros laidos absolventas sukūrė ne vieną dešimtį vaidmenų dramos teatre, nesuskaičiuojamą daugybę personažų - radijo teatre, keletą - kine ir televizijos spektakliuose, įgarsino gausybę filmų, paruošė pluoštą poezijos programų. "Mano gyvenimas - teatre, ir visa kita tarnauja tik teatrui", - kartodavo A. Rosenas.

Teatre A. Rosenas dirbo su daugeliu režisierių: Jonu Jurašu, Henriku Vancevičiumi, Vytautu Čibiru, Kazimiera Kymantaite, Rimu Tuminu… Gražus ir įkvepiantis kelias: jo pradžioje - ramus ir nuoseklus augimas, vėliau - "įtūžusių jaunuolių" laikas ir pagaliau - dosnūs brandos metai, kupini didelių vaidmenų, žiūrovų bei klausytojų meilės ir… nuolatinio kūrybinio nerimo, spurdėjimo. A. Roseno dažnai klausdavo, kokia pagrindinė jo kūrybos tema. "Aš nežinau savo kūrybos temos, kaip žmogus nežino savo gyvenimo temos", - atsakydavo aktorius. Svarbu, kad nevirstum išdžiūvusia dykuma, kad nepaliktum gyvenime tuštumos.

"Žmogus iki 30 metų tartum važiuoja į turgų ir dairosi jame. Sulaukus penkiasdešimties, reikia sukt arklius atgal. Iš pasakų ir legendų žinome, kad įdomiausių nutikimų žmogus patiria grįždamas iš turgaus", - samprotavo aktorius. Įdomioje "kelionėje atgal" A. Roseną dažniausiai lydėjo režisierius Rimas Tuminas ir Vilniaus mažojo teatro aktoriai. Paskutinis aktoriaus vaidmuo scenoje - senasis Firsas A. Čechovo "Vyšnių sode". Aktorius labai jautriai nešiojosi šį vaidmenį: "R. Tuminas sukūrė net tris ar keturis spektaklius. Daug galvojome apie Firsą. Darėme senesnį, jaunesnį, visai sukriošėlį. O liko tik tiek, kad Firsas visą laiką vaikšto. Nesustodamas eina ir eina. Kodėl? Senas žmogus bijo, kad jei sustos - numirs…"

Prieš dešimtį metų šis spektaklis buvo suvaidintas aktoriaus 60-mečiui. Jis laukė, kol jo senukas Firsas galės pereiti per naujųjų Mažojo teatro namų Gedimino prospekte sceną. Laukė pirmojo "Vyšnių sodo" šiame neįrengtame teatre… ir prieš pat spektaklį sustojo. Suvisam pasiliko čia - ir artimųjų bei daugybės pamilusiųjų jo talento gerbėjų atmintyje.

Ramunė Balevičiūtė