Temperamentingieji italai

Giovani Antonini

Kiek prisimename, į kiekvieną "Vilniaus festivalį" jo rengėjai pakviečia kokį nors senosios muzikos ansamblį, ar vokalinį, ar instrumentinį, nes žino, kad tarp Lietuvos koncertų lankytojų tokios muzikos mėgėjų yra nemažai. Šiemet į Vilnių atvyko italų senosios muzikos ansamblis "Il Giardino Armonico", vadovaujamas Giovanni Antonini. Nacionalinėje filharmonijoje birželio 11 d. jie pristatė XVIII amžiaus kūrėjų - G.F. Händelio, A. Vivaldi, W.F. Bacho ir C.Ph.E. Bacho instrumentinę muziką.

Ansamblis, susikūręs prieš septyniolika metų, yra garsus visame pasaulyje, dalyvauja garsiuose festivaliuose, pristato savo programas žymiausiose salėse. Milane susibūrusio ansamblio pagrindą sudaro įvairių Europos muzikos mokyklų absolventai, kurie specializuojasi groti senąją muziką autentiškais instrumentais. Pasirinkę šią kryptį, jauni muzikantai gilinasi į interpretavimo subtilybes ir per ansamblio egzistavimo laiką pasiekė tikrų aukštumų. Scenoje tikrai matėme jaunus veidus, ir tai kėlė nuostabą žinant, kad nuo ansamblio susikūrimo jame pasikeitė tik trys žmonės.

Kaip prieš koncertą vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo vienas ansamblio narių liutnininkas Luca Pianca, "Il Giardino Armonico" susibūrė atlikti pirmiausia Antonio Vivaldi muziką. Taigi ar teisinga apibūdinti šį kolektyvą kaip "senosios muzikos" atlikėją, mat "senąja muzika" galbūt vadintume ne baroką? L. Pianca pabrėžė, kad senoji muzika - labai platus apibrėžimas, galintis nusakyti beveik visą muziką net iki mūsų dienų (vos ne sukurtą prieš 50 metų). Tačiau "Il Giardino Armonico" domėjimosi objektas - būtent barokas; o pusę viso ansamblio repertuaro dar ir dabar sudaro A. Vivaldi muzika.

Senosios muzikos ansamblis "Il Giardino Armonico" M. Raškovskio nuotraukos

Iš tiesų lengvumas, žaismingumas ir skoningas manipuliavimas dramatiniais akcentais dviejuose Filharmonijoje atliktuose A. Vivaldi koncertuose (flautinai bei obojui), manau, sužavėjo visus. Ansamblio vadovas G. Antoninis visuomet pabrėžia, kad dramatinis muzikos aspektas jam ypač svarbus, ir tai ansambliui yra vienas iš pagrindinių XVIII amžiaus instrumentinės muzikos interpretavimo principų. Pats G. Antoninis - tikras fleitos virtuozas, ir puikiam jo grojimui netrukdė specialiai kuriami įvaizdžio triukai, siekiantys priblokšti ir pakerėti publiką. Šie abu A. Vivaldi opusai išties atskleidė puikų ansamblio grojimą, nors kiek piršosi mintis, kad muzikantai laisviau groja vadovui nediriguojant. Tačiau ir G.F. Händelio Concerto grosso op. 6, Nr. 7, ir J.S. Bacho sūnų simfonijos nuskambėjo tikrai gaiviai.

Aplankę "Vilniaus festivalį", ansamblio "Il Giardino Armonico" muzikantai toliau keliauja po pasaulį, žavėdami publiką temperamentu - savo, kaip atlikėjų, ir itališkos muzikos. Kitą mėnesį jų klausysis Australijos ir Naujosios Zelandijos koncertų lankytojai.