Kelionė Jeruzalės link

Zinaidos Dargienės ir Nerutės Čiukšienės parodos vaizdas

Patekus į Kėdainių J. Monkutės-Marks meno galeriją, apima dailininkui ar meno tyrinėtojui gerai pažįstamas jausmas, kai, pavargus nuo didelių ir reprezentatyvių muziejų, norisi susirasti jaukesnę vietą savo apmąstymams. Paryžiuje tokia vieta, atslūgus Luvro ar d’Orsė muziejų įspūdžiams, gali būti A. Rodino, M. Utrillo, R. Dufy memorialiniai muziejai, Anglijoje - W. Morriso galerija ir pan. Lietuvoje šią funkciją bene geriausiai atlieka lietuvių išeivijos galerijos.

Kėdainiuose šiuo metu veikia kaunietės tekstilininkės Zinaidos Dargienės ir pasvalietės keramikės Nerutės Čiukšienės kūrybos paroda "Siūlai erdvėje ir mezginiai molyje". Ji įdomiai rutulioja J. Monkutės pasiūlytą idėją - taikomojo dekoratyviojo meno formomis atrasti bendrus skirtinguose pasaulio vietose kuriančių lietuvių atsparos taškus. VDA Kauno dailės instituto dėstytoja, docentė Z. Dargienė, daugiau nei 200 tekstilės darbų - gobeleno, batikos, autorinių technikų - autorė ir tarptautinių parodų Kanadoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Rusijoje dalyvė pristato 20 naujų autorine technika (klijuotas dažytas kapronas, ažūras, reljefas) atliktų darbų su dekoratyviais, erdvėje kintančiais objektais ir iliuziškai suvoktu laiko kontekstu. Darbų tematika artima Senojo Testamento idėjoms ir M. Heideggerio filosofijai (5 dalių kompozicija "Jokūbo sapnas", 10 dalių kompozicija "10 Dievo įsakymų dovanų"). Šių temų tąsa išsilieja efemeriškoje, keliaplanėje kompozicijoje "Negyvoji jūra", inspiruotoje įspūdžių iš kelionių po Izraelį. Nors prieš tai keliauta po Egiptą, Meksiką, Malaiziją ir Singapūrą, nė viename krašte, pasak dailininkės, nėra tiek sakralumo ženklų. Krikščioniškieji prasmių kriterijai kataliojasi su autentiškais autorės išgyvenimais, pažadinančiais norą pasižvalgyti Augustino krikščioniškoje istorijos sampratoje ar Tomaso Campanelos "Saulės mieste". Kurdama darbus, dailininkė mąstė apie du konceptualius, priešingus polius: sodą ir dykumą, dabartį ir praeitį, dvasią ir materiją. "Šie elementai vienaip ar kitaip išreikšti kiekviename mano darbe. "Sode" tekstilę jungiau su augalų lapais, šakelėmis, žiedais, kuriuos parsivežiau iš Izraelio kaip talismanus. Jie atstovauja materialiajai pasaulėjautai. "Dykumoje" - Senojo Testamento parafrazės, dvasios pakylėjimo, susikaupimo vieta. "Sodą" ir "Dykumą" sieja gamtos reiškiniai: "Vėjuota diena", "Srovė per kliūtis", "Krioklys", "Šarma", "Nerami diena", - aiškina Z. Dargienė. Iš pažiūros gana vientisos išraiškos priemonės vis dėlto yra skirtingos: gamtos vaizdiniuose daugiau dinamikos, ekspresijos, rytietiško linijų bangavimo, kolorito sodrumo. Bibliniai alegoriniai motyvai, tarsi M. Chagallo angelai, sklando ūkanose ar ištirpsta perregimų Mantegnos freskų spalvų deriniuose. Įdomu, jog beveik kiekvienas tekstilininkės darbas yra dvipusis, pritaikytas komunikabiliai erdvei.

Tekstilines Z. Dargienės aliuzijas į senąsias kultūras sėkmingai papildo N. Čiukšienės dekoratyvinė keramika, kurios nepavadinsi kamerine - kartais ji siekia kelis metrus aukščio, primena indėniškus vigvamus ar milžiniškus liaudies kūrybos žaislus. 1979 m. baigusi Lietuvos valstybinį dailės institutą, surengusi kelias personalines parodas Nacionalinėje "UNESCO" galerijoje Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Katalonijoje, parodų ir simpoziumų Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitur dalyvė N. Čiukšienė kuria žaismingą ir šiltą pasaulį, kuriame tarsi A. Steponavičiaus grafikoje personifikuoti objektai stebi pasaulį didelėmis vaikiškomis akimis ar nugrimzta apmąstymų gelmėse kaip dievdirbio A. Šepkos skulptūros. Stilizuotas, ažūriškas, reljefiškais "nėriniais" išmargintas plastines formas dailininkė grupuoja erdvėje, jungia į siužetus arba laisvai, intuityviai balansuoja realybės ir poetiškų pojūčių visumoje ("Lietus", "Gimimo diena", "Bokštas", "Eglė").