Apie M.K. Čiurlionį Sorbonos universitete

Gegužės 17 d. Sorbonos universitete pranešimą "Kai kurie M.K. Čiurlionio muzikinės kalbos bruožai" perskaitė Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas humanitarinių mokslų daktaras Darius Kučinskas. Pranešimas buvo įtrauktas į seminarą "Muzika ir plastiniai menai", kurį organizuoja Sorbonos universiteto muzikologijos departamento profesorė Michčle Barbe. Šiuose seminaruose tradiciškai dalyvauja neseniai daktaro laipsnį apsigynę jaunieji muzikologai, universiteto profesoriai, rečiau - kviestiniai lektoriai. Todėl ir Lietuvos atstovo dalyvavimas seminare nėra išimtis. Tačiau jis labai svarbus mūsų muzikologijai. Pirmiausia tai rodo besiformuojančią tvirtą ir aktyvią Lietuvos muzikologų kartą, kuri drąsiai ir sėkmingai veržiasi į svarbiausius Europos muzikologų kongresus, konferencijas ir seminarus. Tai rodo, kad mūsų aukštojo mokslo sistema ir specialistų rengimo lygis atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Ir galiausiai tai patvirtina visos mūsų kultūros politikos nuostatą, jog savita pasaulėjauta ir yra vertingiausias Lietuvos įnašas į bendrąją Europos ir pasaulio kultūrą.

Įdomu, kad, be Lietuvos atstovo, pranešimą apie Čiurlionį taip pat perskaitė Sorbonos universiteto doktorantė Radosveta Bruzaud. Ji bendrais bruožais apžvelgė Lietuvos istorinį ir kultūrinį kontekstą ir pristatė esminius Čiurlionio kūrybos bruožus. Todėl D. Kučinsko pranešimas buvo skirtas detaliai muzikinės kalbos ypatumų analizei. Tai, kad Sorbonos universitete vieno seminaro metu buvo perskaityti net du pranešimai apie Čiurlionį, rodo, jog susidomėjimas šiuo kompozitoriumi ir jo kūryba pastaraisiais metais Prancūzijoje smarkiai išaugo. Tam, be abejonės, didžiulės reikšmės turėjo retrospektyvinė M.K. Čiurlionio kūrybos paroda d`Orsė muziejuje 2000 m. ir Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro, kuriam dirigavo Mstislavas Rostropovičius, koncertas Paryžiuje 2001 m. sausio 9 dieną. Čiurlionį Paryžiuje taip pat nuolat garsina ten gyvenantys Lietuvos muzikai, pirmiausia pianistė Mūza Rubackytė. Nemažą darbą "purenant dirvą" atlieka muzikologė dr. Vita Gruodytė. Tačiau vis daugiau "interesantų" atsiranda ir tarp pačių prancūzų. Tai menotyrininkas Serge`as Faucherau, mokslininkas ir kompozitorius Jeanas-Yves`as Bosseur, muzikologas Jaques`as Escande`as ir pati Sorbonos universiteto seminarų organizatorė M. Barbe. Vadinasi, mes einame teisingu keliu...

Jurgis Kėdainis