Algis Skačkauskas

V. Naujiko nuotr.

Algis Skačkauskas gimė 1955 m. Pranapolio kaime, Prienų rajone. 1974 m. baigė Jiezno vidurinę mokyklą. 1974-1976 m. tarnavo sovietinėje armijoje, 101 komendantiniame būryje Maskvoje. 1977-1983 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1982-ųjų. Yra surengęs 18 personalinių parodų Lietuvoje ir užsieniuose. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Grupės "24" narys. Dabar dirba J. Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykloje bei Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje.

Liūtis

Rūtai K.

Pranešė didelę liūtį -
Bus mėlyna mėlyna.
Jums "Medioj" tyliai dešrelių paduos
Irina Amelina.
Pranešė didelę liūtį -
Tapytoja R. Katiliūtė
Džiaugsis vienatve ir būsimu mėliniu -
Štai, jau stogais atsėlinančiu,
Džiaugsis, kad likęs lašas aliejaus
Aukso sėlenų.
Vėjas plėšys kaip burę
Alyvų spalvos užuolaidą,
Pirktą sulaukus kalėdinės nuolaidos.
Šnabždėjo tada patirtis -
Bus prisidengti akis
Mėlyname tuščiame lange
Liūdesį slėpti po ja.

Sidabro varpelis

Apgirtęs sidabro varpeli,
Kas gi tokio tavęs klausys?
Varpeli, nuo vyno apsalęs,
Kas tau atkurtins ausis?

Diezus aplenkiančiam,
Lyg ne visai blogam sapne,
Kur kančios - ne visai ir kančios,
Kur meilė lyg palikus,
Lyg ir ne.

Apgirtęs
Sidabro garsų klausysiuos
Buvusios aukso kasyklos klausykloje.
Klausysiuos sidabro garsų,
Pardavęs už 20 sū
Žibutes apvytusias.
Pardavęs sielą ir kūną
Už dar mažiau,
Praganęs avis.
Apgirtęs klausysiu istorijos apie
Būsimą meilės stebuklą,
Kol sidabro varpelis
Neišsiblaivys.
2003

Krikštamotei

Savo berniukus ir mergytes
Paleidau raičiotis karoliukais
Vilniaus sidabro dubens dugne
Tarp kitų brangenybių,
Kokių nėra Kaune,
Kokių nėra kitur,
Net Kairo muziejai neturi -
Tik Vilniuj gyvena
Mano kapo krikštamotė,
Tik ji mano meilę mačiusi.
Žinanti ji viena -
Kaip reikia mirusį kūdikį žindyti,
Pieno raides tekančias lūpų tamsa
Kada sudžiovinti.
Kada rožiniu
Bučiniu
Ištaisyti klaidas nebūtas,
Atgaivinti užšalusius jaustukus,
Mano kapo krikštamotė -
Ne krikštamotė.
Meile, tai Tu.
2003

Svetimai Dukrai

Negersiu, nesimušiu,
Pirmas pabėgsiu iš mūšio,
Kad, dukra, patiktum mane
Be trofėjų papildomų
Skrynios,
Kurioj pasislėptum
Nuo sekmadienio šalčio,
Lig pažastų užsimovusi
Violetinio barchato
Antrankius.
Nesimušiu, negersiu,
Dukra. Per šaltas sekmadienis
Pinti kasytėms
Ar pamokslo klausytis kasetėje.
Per stiklą skaityt dekalogą.
Nuklotą
Mirusiom žuvelėm
Akvariume. Odekolono.
Dukra. Negersiu, nesimušiu.
Šitą linksmą naujieną
Atskraidins Tavo juodvarnis
Brolis. Po mūšio.

Vilniaus naktims

Vilniau,
Dubuo paleistuvės!
Nusagstytas brangenybėmis
Neįsikąsk liežuvio
Meluodamas.
Kad myli tik vienatvę ir tylą.
Sutik,
Daug labiau naktų griausmą
Dievini,
Vynu
Iš dangaus palaistomą.
Žinau, abejoji, dvejiniesi.
Dėliodamas brangenybes.
Ir vėl išsirenki rožę.
Rožę
Sidabro dubens dugne -
Tobulą grožį.
Visą naktį džiaugiesi tik
Ja.
2003

* * *

Numirkit su Skačka kartu,
Nespėję apakti,
Užsidengsim bendruoju karstu,
Kaip tą pirmą, laimingąją naktį...

Užsiklosim gėlių patalais, pienių lempomis -
Po žvyro griliažu šviesu užsimerkti,
Nespėjus viens kito apvemti,
Nespėjus viens kito apverkti.
2003

Kapinės prie upės

Pagarbiai apie moteris
Kalbėjo tąryt duobkasiai.
Nepamenu, ar tu tada kasei?
Ofeliją pro šalį nešė upė,
Pakrante bėgo išprotėję šunys,
Visi - su akiniais nuo saulės.
Dantų protezai - saujose.
2001

Rugsėjis

Didžiausios nuodėmės
Rugsėjį atsitinka -
Trečią, šeštą, gal septintą,
Gal paskutinę dieną.
Tarsi netyčia šv. Mergelės statulėlę
Veidu nusuki į sieną.
Šlapius nuo šalto prakaito
Naktų žemėlapius bandai sudeginti -
Degtukų galvos pamestos
Trikampio stalo perpainiuos Bermuduos.
Tik ne tada, kai buvome abudu.
Per vienišas buvau rugsėjį.
2002

Meilužiai

Mažam svetimam kambary -
Kur vakar meilužiai tylėdami glaustės -
"Capriccio" saldainių dėželė, vos pradėta,
Trys mažos taurelės,
Prilipę prie stalo,
Aplaistyto likeriu...
Bet kam gi trečia,
Jei dviese jie buvo?
Gal kregždei,
Kad liautųsi klykti už lango?
Gal senai balandei
Balkono lizde,
Burkuot kad nustotų.
Gal laikui, kad liautųs
Barbenti
Į stalą krumpliais...
2001

Papjautų veršelių supirkėjai

Leidžiasi kelias link juodų slyvienojų -
Mano krašte visi keliai link jų leidžiasi -
Retai pamatysi keleivį slyvaujantį,
Valgantį slyvas iš saujos.
Dažniausiai matai, kaip jie kyla į viršų,
Velka fanieros dėžes, tarp laukinių agurkų virkščių -
Mažos srovelės ataušusios -
Bet viršuj, slyvienojai palikę rūkuos -
Laukia baltas akmuo
Ir mažesnis šalia.
Atsisėsti, kojas ištiesti,
Apžiūrėti prekes.
2002

Galva

Šv. Jono galva
Pamiršta galinėj stotelėj,
Prie troleibusų žiedo -
Argi ne gėda?
Tokiam senam sakvojaže -
Neaišku,
Pirmyn ar atgal ją vežė,
Įdėtą į pelėsiais nuėjusį
Dermantiną,
Kaip sofa -
Į kurią guldomas svečias,
Nelaikantis savo
Šlapimo.
2002. III