In Memoriam Juozui Adomoniui

2022 balandžio 28 d., jau įžengęs į 91-uosius metus, ilgo, turiningo ir kūrybingo gyvenimo kelionę baigė profesorius Juozas Adomonis.

Meno pasauliui puikiai pažįstama asmenybė - keramikas, patyręs pedagogas bei teoretikas gimė 1931 kovo 16 d. Seirijuose. Kaip pats yra minėjęs, aiškų potraukį piešimui pajuto dar Skiemonių pradžios mokykloje, o Anykščių gimnazijoje jau tapo pripažintu mokyklos dailininku. Taigi kelias nuosekliai vedė į studijas Dailės institute, kur būsimasis profesorius norėjo studijuoti tapybą, bet gavo lemtingą pasiūlymą išbandyti keramiką. Kaip pats yra sakęs, šis “ugnies menas” patiko ir pasiliko visam gyvenimui.

Pradedant šešeriais studijų metais, žinomas keramikas Dailės institutui (dabar VDA) išties paskyrė visą likusį gyvenimą dėstytojo (nuo 1962), vėliau Keramikos katedros vedėjo (1984-2001), prorektoriaus (1974-1986) ir profesoriaus (nuo 1983) pareigose. Profesorius su pagarba minėdavo savo mokytojus - tuo metu jam dėsčiusius žinomus dailininkus ir teoretikus: keramikus, piešėjus, tapytojus, skulptorius ir architektus. Su pastaraisiais daug bendradarbiauta kuriant stambius darbus architektūriniuose objektuose Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje bei užsienyje.

Pokario karta pergyveno gūdų socrealizmo laikotarpį, kai buvo mokoma tik keramikos amato ir liaudies meno interpretacijų. Tačiau sunku pervertinti puikaus amato įvaldymo, kaip pamato laisvai kūrybai svarbą: tvirtas pagrindas davė įspūdingus rezultatus, kai santykinio atšilimo laikotarpiu jauni Lietuvos menininkai atrado modernizmą. Dar vėliau, kai atsidarė informacijos kanalai, atsirado galimybės domėtis procesais pasaulyje, profesorių sužavėjo postmodernistinė kryptis, jo žodžiais remiantis, “atitinkanti laiko dvasią ir leidžianti daug eksperimentuoti”.

Šiuos drąsius, dažnai jaunatviškai žaismingus eksperimentus patyręs keramikas tęsė ir jau baigęs pedagogo karjerą. Kol sveikata leido dirbęs, niekada nepraradęs domėjimosi specialybe ir procesais VDA, toliau stebino savo kūrybiškumu, periodiškai pasirodydamas parodose. 

Apžvelgdamas savo ilgą produktyvų gyvenimą, kūrybinę ir visuomeninę veiklą, profesorius linko akcentuoti keletą didesnių darbų architektūroje, yra suskaičiavęs dvylika asmeninių parodų, tris suorganizuotus tarptautinius keramikos simpoziumus Vilniuje, du parašytus ir premijuotus vadovėlius, keletą sudarytų taikomosios dailės albumų ir katalogų bei seriją straipsnių. Tačiau, kaip mini viename savo interviu, “bene svarbiausia, kad per 50 pedagoginio darbo metų mokiau daug gabių, dabar žinomų keramikų.”

Vyriausybė šį iškilų žmogų – menininką, pedagogą ir visuomenininką,  dar 1997 m. yra įvertinusi nusipelniusio meno veikėjo vardu, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 2002 m. LDK Gedimino ordinu, 2004 m. Lietuvos Vyriausybės premija ir kitomis premijomis bei diplomais.

Greta darbo ir kūrybos profesorių per gyvenimą lydėjo graži šeima, svetingi jaukūs namai bei paties susikurtas sodas su visais meistravimo ir sodininkystės malonumais, šiltas rūpestis viskuo kas gyva: tebūnie tai medis, paukštelis ar katė.  

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą menininko šeimai, artimiesiems, visiems jį pažinojusiems.

Atsisveikinimas su iškilia asmenybe - išsipildžiusiu žmogumi, kuris specialybėje atrado save, o tarnystėje jaunajai kartai – savo pašaukimą, vyks š. m. gegužės 3 d. nuo 10:00 iki 14:00 val. Vilniaus laidojimo rūmų, Olandų g. 22, 1-ojoje salėje. Profesorius J. Adomonis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Šeima prašo velionį pagerbti gėlės žiedu.

Tebūna lengva jam Lietuvos žemelė