Po motinos mirties dvi seserys bando rasti bendrą kalbą su ilgai nematytu tėvu, kino režisieriumi, kuris staiga pasirodo per laidotuves. Jis nori, kad vyresnioji dukra atliktų pagrindinį vaidmenį autobiografiniame filme. Kai ši atsisako, jis pasamdo Holivudo aktorę. Filmas supina gedulą ir šeimos konfliktą į dramą, kurioje realybė, teatras ir kinas nuolat susilieja. Filme kalbama apie terapines meno savybes, kai tikrumo įspūdis yra kuriamas, o ne atspindimas ir būtent tai teikia paguodos. („Affeksjonsverdi“, rež. Joachim Trier, Norvegija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Švedija, D. Britanija, Turkija, 2025)
