Siaubo komedijos „Vabalų sultys“ (1988) tęsinys apie keistą demoną (Michael Keaton), kuris vėl persekioja Dytzų šeimą. Filmą galima laikyti šmaikščių eskizų rinkiniu, beveik cirko parado alėja. Arba galima į jį žvelgti kaip į savotišką Timo Burtono, kurį visuomet domino mirties psichologija, simbolika, fizika ir metafizika, kūrybos santrauką. Apie tai „Edvardas Žirkliarankis“ ir „Edas Vudas“, „Košmaras prieš Kalėdas“ ir „Mirusi nuotaka“, „Svynis Todas“ ir „Mano gyvenimo žuvis“, „Raitelis be galvos“ ir „Frankenvynis“. Įprastas amerikiečių požiūris į mirtį kaip į skausmą, kurį reikia ištverti ir, idealiu atveju, perdirbti į kažką teigiama, Burtonui negalioja. Jam mirtis yra vienodai bauginanti ir įkvepianti tikrovės riba, o menininko pareiga – pažvelgti už jos ar net ją peržengti. („Beetlejuice Beetlejuice“, rež. Tim Burton, JAV, 2024)