Vestsaido istorija

Garsiojo miuziklo (rež. Jerome Robbins, Robert Wise, 1961) perdirbinys grįžta į kino ekranus. Šį režisavo Stevenas Spielbergas, tad belieka tikėtis įspūdingo reginio. Niujorkas, šeštasis dešimtmetis. Didmiesčio gatvėse nesugyvena įvairių kultūrų gaujos, jų rajonai – savotiški getai. Ypač aktyviai reiškiasi puertorikiečiai, vis įsiveliantys į kivirčus ir muštynes. Tonio (Ansel Elgort) vadovaujami „Džetai“ ir „Rykliai“ su savo lyderiu Bernardu (David Alvarez) priešaky nuolat kovoja, kas pranašesnis. Tačiau kai Tonis įsimyli Mariją (Rachel Zegler), kova, regis, pereina į naują etapą: Marija yra Bernardo sesuo, tad mylimieji susitikinėja slapčia, o tai Marijai visai nepatinka. Situacija paaštrėja ir abi pusės patiria pirmuosius nuostolius. Ar dėl dviejų žmonių meilės verta rizikuoti kitų gyvybe? Tai ir savotiška Romeo ir Džuljetos istorija apie neįmanomą meilę, ir pasakojimas apie žiaurų gaujų karą. Paklaustas, kodėl nusprendė sukurti „Vestsaido istorijos“ perdirbinį, Spielbergas teigė, esą žmonių susiskaldymas toks pat senas kaip pati žmonija, tačiau dabartiniame pasaulyje tai atrodo ypač aktualu. Anot jo, dėl rasinių neramumų šis miuziklas turėtų būti suprantamesnis dabar, nei jo atsiradimo metais – 1961-aisiais.