Dar viena švedų režisieriaus Roy’aus Anderssono refleksija apie žmogaus gyvenimą gražiame ir žiauriame, banaliame ir ypatingame pasaulyje. Režisierius lyg šiuolaikinė Šahrazada pina pasakojimų mezginius. Kasdienės akimirkos jam tokios pat svarbios kaip istoriniai įvykiai. Įsimylėjėliai iš Marco Chagallo paveikslų kyla virš sugriauto Kelno, pakeliui į gimtadienį, pliaupiant lietui, tėvas stabteli, kad užrištų dukters batų raištelius, paauglės šoka priešais kavinę, o nugalėta armija artėja prie belaisvių stovyklos. Filmas – kartu ir odė, ir aimana, jis rodo begalinę buvimo žmogumi istoriją. (Švedija, Vokietija, Norvegija, Prancūzija, 2019)
