Ilgšė

Vienas originaliausių jaunųjų rusų kino režisierių Kantemiras Balagovas („Ankštumas“) antrajame, šiemet Kanuose apdovanotame filme klausia, kaip pradėti gyventi iš naujo, kai prisilietei prie pragaro. „Ilgšė“ nukelia į 1945-ųjų Leningradą, bandantį atsigauti po karo ir blokados. Vienoje miesto ligoninėje dirba Ija (Viktorija Mirošničenko), kurią ištinka keistos apatijos būsenos, – tai reakcija į kontūziją, patirtą per karą. Ija augina berniuką. Kai iš fronto sugrįš jos draugė, energingoji Maša (Vasilisa Perelygina), merginas suvienys nauja tragedija. Filmo herojės bando ne tik pamiršti tai, ką patyrė, bet ir prisiminti, kokios jos buvo prieš prasidedant karui. Pasak režisieriaus, jį įkvėpė Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knyga „Karo veidas nemoteriškas“, tačiau išskirtiniu filmą paverčia būtent moteriška perspektyva. Balagovas iš naujo kuria didvyriškumo apibrėžimą: tai kasdienės nedidelės gyvenimo pergalės prieš mirtį, vilties – prieš gedulą, jaunystės – prieš dramatiškus išgyvenimus. (Rusija, 2019)