Nemeilė

Tiek daug kino mėgėjų tiki, esą Andrejus Zviagincevas kuria intelektualų, aktualų ir kartu filosofinį kiną, kad su jais ginčytis, regis, beprasmiška. Naujausias režisieriaus filmas apdovanotas Kanų Žiuri prizu ir pristatytas „Oskarui“. Zviagincevas tvirtina, kad jį įkvėpė Ingmaro Bergmano „Šeimyninio gyvenimo scenos“, ir pasakoja niūrią istoriją apie besiskiriančią porą. Ženia (Marjana Spivak) ir Borisas (Aleksejus Rozinas) visaip demonstruoja neapykantą vienas kitam, bet kenčia jų sūnus. Sukrėstas pažadų atiduoti jį į internatą (tėvai rengiasi viską pradėti iš naujo) dvylikametis Alioša dingsta. Visą filmą rodomos vaiko paieškos, už kurių ir iškyla tikrasis pasakojimas. Jis apie šių dienų Rusiją – iš televizijos sklindančią prievartos atmosferą, valdžios cinizmą, žmonių tarpusavio santykių hedonizmą, kasdienybės degradaciją ir veidmainišką moralę (Rusija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, 2017). (Vilnius)